!

Šie įspūdžiai turėjo būti publikuoti iškart po festivalio. Deja, penktadienį visoje Lietuvoje siautusi audra sugadino mano interneto liniją, kuri pradėjo veikti tik vakar. Taip kad informacija jau praradusi savo šviežumą, bet vis dar įdomi.

Be2gether 2008 bus ypatingas visų pirma dėl to, kad tai yra pirmasis didelio mąsto muzikinis festivalis, į kurį aš vykstu. Esu lankęsis daugelyje koncertų, tačiau festivalius visada aplenkdavau. Vienintelė išimtis - praėjusių metų Alytaus ZooFest, kuris buvo puikus, bet savo ažiotažu neprilygsta tam, kas jau už dviejų dienų vyks Norviliškėse.

Mintyse piešiu minią išlavinto skonio klausytojų, kurie vyks festivalin gerai praleisti laiką ir parodyti, jog ir Lietuvoje žmonės moka linksmintis ir vertinti muziką. Manau, kad kiekvienas iš jų turės didesnius ar mažesnius tikslus, kuriuos sieks ten įgyvendinti ir dėl kurių nepagailėjo 135+ litų. Manieji iš muzikinės pusės yra toki:

Įvertinti THIS. Trys dainos - tai yra viskas, ką aš turiu savo kolekcijoje iš THIS pusės. Nežinau nei kas sudaro šią grupę, nesu matęs jų puikiojo balso vokalistės. Bet tų trijų dainų pakako, kad suprasčiau, jog šie lietuviai verti dėmesio. Savotiška mūsų šalies Alanis Morissette. Daug klausytojų jie nesutrauks, bet aš būsiu vienas iš jų.

Pamatyti FREAKS ON FLOOR. Girdėjau apie šiuos vaikinus daugybę gerų žodžių. Dabar bus pats laikas įvertinti jų muziką.

Pagaliau gyvai išgirsti ARBATA. Man ši grupė taip patinka, kad http://manomuzika.wordpress.com netgi aprašiau jų albumą. Truputį gėda, kad niekada nebuvau jų koncerte. Dabar šį minusą ištaisysiu.

Pajusti tikrą roką su GIRLS AGAINST BOYS. Elektronika man darosi vis artimesnė, tačiau tikrai nepralenkia, ir turbūt niekada nepralenks gyvai skambančių gitarų ir būgnų. Taip kad užuot klausęsis Infected Mushroom eisiu į Sienos sceną, kur gros Girls Against Boys. Jie nėra Oasis, Franz Ferdinand ar kiti mano favoritai, bet groja tipišką XXI amžiaus amerikietišką roką, kas irgi nėra blogai. Nors vokalistui nepamaišytų stipresnis balsas, galvą pakratyti klausant šių vaikinų vis tiek pavyks.

Išgirsti TRICKY. Perklausius naujausią jo albumą tampa aišku už ką Tricky yra taip giriamas. Gaila, nesu girdėjęs ankstesnės jo kūrybos, bet ir „Knowle West Boy“ yra geriau nei nieko. Council Estate ir Bacative bus topinės dainos.

Pirmąkart pamatyti Psichą ir REQUIEM. Kažkada man jie buvo numeris 1. Tikiuos gros pakankamai daug senesniųjų dainų. Prisijungsiu dainavimu.

Įvertinti MAKE IT REAL. Daina Building leidžia juos vadinti lietuviškaisiais Portishead. Gaila, kad gros 17 val. Trip-hopas man yra visiškai nakties muzika.

Prisidėti prie gotukų klausant CLAN OF XYMOX. Jei rimtai, manau, kad atsiras viena kita dešimtis Kunigunda Lunaria tipo publikos, kurie į Be2gether vyks vien tam, akd pamatytų Clan of Xymox. Man tai viso labo bus dar vienas lengvas susipažinimas su visais gothic dalykėliais, kurie traukia savo paslaptingumu. O ir Clan of Xymox geriausių dainų rinkinys susiklausė puikiai.

Pagaliau sužinoti, kas gi tie MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY. Kodėl eMule neranda jų dainų? Kodėl SoulSeek (SOULSEEK!) neranda jų dainų?! Grupė pristatoma kaip būsimi Europos scenų užkariautojai, o kol kas apie juos žinau tik tiek, kad vienas grupės narys yra transvestitas (dovanokit jei čia tik gandas). Irgi šis tas.

Dainuoti Lemon Tree kartu su FOOLS GARDEN ir tūkstantine minia klausytojų. Daug kas eis į Fools Garden pasirodymą vien dėl Lemon Tree. Aš irgi vienas tokių. Na, dar dėl Closer ir Man of Devotion. Na ir Wild Days. O žiū, jau šis tas. Geri juk tie Fools Garden!

Atiduoti visą save CLINIC. Ačiū Gabrielei, kad supažindino mane su jų muzika. Išskirtiniai jie, ne kitaip. Clinic pasirodymas turėtų būti aukščiausias taškas visame festivalyje, bent jau man.

Šokti pagal GROOVE ARMADA. Tegul groja viską iš savo geriausių dainų rinkinio ir aš būsiu laimingiausias žmogus festivalyje. Superstylin’, My Friend, Purple Haze (!!!) - juk tai super kūriniai, kaip ir likusieji 11 neišvardintų.

Dar daugiau šokti pagal Power Forever ir HAPPYENDLESS. Kaip man patinka lig tol tik įrašuose girdėtas grupes klausyti gyvai.

Įsitikinti, ar gyvai ŽIVILĖ BA dainuoja taip pat puikiai, kaip ir įrašuose. Šaunuolė ši mergina. Originalumo gal ir trūksta, bet bent jau savo alanismorisetiškame (ir vėl) stiliuje ji sukas šauniai.

Pažiūrėti, kiek patobulėjo SWEETSALT. Kiek žinau šie vaikinai nestovi vietoje, įdomu kokį lygį jau yra pasiekę. Dar vienos Lietuvos viltys.

Kągi, 15 būtinų pamatyti atlikėjų per tris dienas. Nežinau tai daug ar mažai - juk iš viso be2gether pasirodys jų net 76. Ne su visais susipažinau, daugelio ir nepamatysiu. Nesu Dievas ir negaliu būti vienu metu keliose vietose. O to visai norėtųsi, nes dėl pasirodymų dubliavimosi liksiu neišvydęs Infected Mushroom, Flamingo, Doi, Fishbone, Suicide DJs ir Bekešo vilkų. Liūdna dėl visų, bet nustoju skųstis ir džiaugiuos tuo ką turiu t.y. turėsiu.

Galų gale, festivalis - tai ne vien muzika. Tai ir nesuplanuojami nuotykiai su nesuplanuojamais žmonėm. Laukia įdomumai. Ir viskas jau po dviejų dienų. Puikumėlis.

Sound-o-da Groove Armada, We Supastylin’!

Rodyk draugams

Esu velniškai pavargęs ir neišsimiegojęs, bet vis tiek noriu ką nors parašyti. Taip kad žinokitės, kas nebuvot: Vilniuje gatvės muzikos diena praėjo puikiai. Daugybė žmonių, daugybė geros nuotaikos, daugybė vykusių ir nevisai vykusių bandymų sugroti kažką mielo ausiai. Viskas taip gražu, kad net įkvėpė mane pačiam pasiimti gitarą ir dainuoti ten kitąmet. Reikia tik pasikalbinti ką nors kompanijon (Edvinai? :}}).

Šventės minusas tas, kad visi geriausi atlikėjai pasirodė 18-20 valandą. Tuo metu skirtingose gatvėse turėjo groti Naktinė pufaika, Flamingo, The Fly, Ieva Narkutė, Skyders ir Suicide DJs. Kaip į visus suspėti? Ogi niekaip! Na bet mūsų kompanijai pavyko neblogai prasisukti. Flamingo grojo valandėle ankščiau, tad po jų bėgom į Suicide DJs, o po visko dar spėjom iš toli pamatyti Jam Jam ir išgirsti Naktinę pufaiką. Neblogai, gaila, tik kad Ievos neišgirdau, man ji bene mieliausia iš visų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Dar mačiau Delfi video, kad ir Alina pasirodė. Jos nepastebėjau sąrašuose, tad net nesivarginau ieškoti. O ją išgirsti nebe prie pianino būtų buvę įdomu.

Aišku, nedrįstu skųstis, nes šventė buvao daugiau nei vykus. Muzikos dvasia sklandė ore, aš ją jaučiau :}

Grįžtu prie Flamingo: jų pasirodymo laukiau labiausiai. Grupė sugrojo užtikrintai, bravo jiems. Turi Flamingo perspektyvą, nors tu ką. Kritinis taškas buvo kai jų vadybininkas (?) atnešė Flamingo singlą (?) su tom pačiom visų turimom Shutdown Baby ir Custom Thrills. Visi išgraibstė jį per pusę minutės. O aš tikėjaus, rasti ką nors dar negirdėto. Bet gal tas singlas bus didžiulė vertybė ir po kelių metų, kai Flamingo bus visų mylimi ir išleidę tris albumus, šis, pirmasis demo įrašas, turės didžiulę vertę. Aš parduosiu jį aukcione ir susiorganizuosiu sau prabangias atostogas Egipte. Chaaaaa ;}

Pažiūrėkit kaip jie atlieka U2 dainą „Discotheque“. Žilvinas balsą kartais perspaudžia, bet grojimas puikus:

* * *

O čia dienos pažiba: Suicide DJs! Mano kompanija nenoriai ėjo į jų pasirodymą, bet šie nedydžėjiški dydžėjai daugiau nei pateisino lūkesčius. Pliusas man ;} tiksliau, pliusas tai muzikos ir teatro akademijos studentų ketveriukei. Jie 100% tiki savo muzika, atiduoda save publikai, o publika į tai atsako masiniu palaikymu. Štai toks ir turi būti tikras koncertas:

* * *

Eidami link Suicide DJs aptikom dar vienus gerai grojančius. Vadinas Broken Head ir klausosi kaip koki nors Lost Prophets. Ir, svarbiausia, perduoda energiją! Nors pavadinimas grupės labai toks nekoks. Nežinau kaip šitoji daina vadinas ir apskritai aš apie juos nieko nežinau. Bet skamba \m/

* * *

Tiek žinių iš manęs. Laukiu kitų metų Gatvės muzikos dienos. Ir įdomu kaip ši šventė pavyko Marijampolėje. Prieš išvykdamas mačiau šiokį tokį sambrūzdį, dienai įsibėgėjant viskas turėjo tik didėti. Eisiu mokykloje išsiklausinėsiu buvusiųjų.

P.S. nuotraukos mano iš tos dienos, jei tik įdomu: http://picasaweb.google.com/karolis.h/gatvsmuzikosdiena2008

Rodyk draugams

„Sienos“ moterys nedavė man akreditacijos į koncertą, tad nesutaupiau 30 Lt. Bet kokiu atveju, klubas vis tiek gavo nemokamą reklamą:

http://www.ore.lt/article.php?action=get&id=1009250

Sunku apžvelgti tokį vakarą, be to, skubėjau, tad gavos labai vidutiniškas straipsnis.

Skirtumas tik tas, kad į sceną lipo nebe „Lietuvos roko viltys“, o „dar viena išyranti alternatyvios muzikos grupė“. Daug nevėluodami Tomas, Miroslavas, Erikas ir Vladas lipo į sceną ir be jokių pasisveikinimų ar dainų įžangų sugrojo

Taip rašyti negalima, nesuprantu, kaip nepastebėjau prieš išsiųsdamas. Sakinys „Viskas prasidėjo nuo „Round and Round“, viskas ja ir baigės“ irgi dviprasmiškas, atrodo, kad koncertas prasidėjo nuo „Round and Round“, nors turėjau galvoje, ne balandžio 19 d. pasirodymą, o visą Gravel kelią į viešumą.

Naiviai tikiuos, kad skaitytojai nebus pastabūs ir praleis pro akis klaidas. Juolab, kad ten net ne tekstas, o vaizdo įrašai yra svarbiausia. Ačiū Edvinui ir jusdoite už juos. Pastaroji akustinės programos metu nepadoriai arti laikė fotoaparatą, tačiau rezultatą, bent jau garso prasme, išgavo labai gerą. Ačiū darkart, malonaus žiūrėjimo ir skaitymo.

Rodyk draugams

Rodos jau tikrai viskas, paskutinysis Gravel koncertas nedavė pagrindo tokioms viltims kaip „o gal jie gros ir toliau“. Nebegros. Nors Sinickis taip ir nepasakė konkretaus IKI, viskas ir taip aišku. Jaučiuos keistai, nes po velniais, liūdna. Man Gravel reiškė ir tebereiškia daug, jie yra pirmoji grupė, kurią nuoširdžiai pamėgau ir kurie tuo pačiu buvo ČIA, o ne kur nors D. Britanijoj.

Noris keikti juos, kad nupsrendė išskirti, bet užuot moralizavęs padėkosiu tiems keturiems lenkams už visą muzikinę veiklą. Konkrečiai:

Tomui dėkui už tai, kad toks reiškinys kaip Gravel apskritai egzistavo. Viliuos, kad šis ekonomistas išliks viešumoj, ir toliau trauks per dantį visus, kurių niekas kitas nepatraukia. Sinickis turi daugiau šarmo nei pusė Lietuvos šou pasaulio žvaigždžių kartu sudėjus. Arba pastarieji tik jo neatskleidžia, nes bijo. Sinickis nebijo nieko, štai kur paslaptis.

Miroslavui - už visus gitarų solo, ypač „I'll Burn Your House on Sunday Morning“. Ten yra profesionalu. Kaip ir „Trust“, kurios gyvai taip ir neišgirdom. Galėjo Sienoje ir klavišiniai kur nors kampe stovėti.

Vladui - už „For the First Time“.

Erikui - už buvimą šešėlyje scenoje, bet ne bendrame grupės skambesyje. Visada gerbiau būgnininkus, nes jie dažniausiai būna nepastebimi, tačiau vis tiek savo darbą atlieka kaip reikiant.

* * *

Tai vat taip, nyksta rokenrolas pas mus. Lauksiu kitos LIETUVIŠKOS ROKO MUZIKOS VILTIES. Kiek jau kartų toji frazė girdėta. Gravel tokia netapo, Sweetness Theory netapo. Flamingo? Linkiu sėkmės Flamingo. Svarbiausia, kad bent viena pretendentė į VILTĮ visada išlieka. Kai jau nebebus kam tos etikėtės klijuoti, reikės kaip reikiant sunerimti.

Pabaigai - koncerto įrašas, puikiai atskleidžiantis, kas yra tie Gravel. Per 3,5 minutes, rankose turėdamas vien akustinę gitarą Tomas sugeba pabendrauti su publika, sudainuoti dainą, išsityčioti iš spaudos, Mamontovo ir apgauti visus ištikimiausius savo klausytojus. Juokiuos, nes apgavo ir mane. Buvo linksmą per tą Dviratuką, nors tu ką. O juk laikome save tokiais alternatyvčikais, kuriems bet kokia minedo lygio kūryba turėtų ne sukelti juoką, o tiesiog būti ignoruojama.

Gravel - Dviratukas (gyvai klube Siena, Kaunas, 2008 04 19)

* * *

Kam įdomu - mano asmeninės koncerto nuotraukos:

http://picasaweb.google.com/Karolis.H/GravelIrVLSienoj

Fotografavusiųjų ten buvo ir daugiau, tad būtų malonu, jei susisiektumėt su manim ir atsiųstumėt nuotraukas. El. paštas - Karolis.h@hotmail.com . Šypt ;}

Rodyk draugams

Priešpaskutinį 2007-ųjų vakarą rašiau: „Gravel su kiekviena diena tampa vis profesionalesni, į priekį juda Sweetness Theory. Ankščiau ar vėliau vis tiek bus ypatingų dalykų. Belieka laukti“.

Laukti teko ne taip ir ilgai, tik kad ypatingi dalykai buvo ne tokie, kokių tikėjaus. Gravel šiuo metu groja taip gerai, kaip niekad ankščiau, bet jau po koncerto Sienoje žada mesti muzikavimą. Pamažu buvau su ta mintim susitaikęs, kol šiandien sužinojau kitą dalyką: išsiskiria Sweetness Theory. Kas gi čia daros? Jie buvo atsinaujinę savo blog'ą, paskelbę apie naujus įrašus ir netgi koncertinį turą (!) ir še tau kad nori, pasirodo tas, pirmasis turas bus ir paskutinysis, nes Šarūnas metams išvyksta į Prancūziją.

Plačiau: http://whatson.delfi.lt/news/music/article.php?id=16650337

Nors Sweetness reikšmė man toli gražu nebetokia, kaip po koncerto DžemPub'e, jie vis tiek yra nusipelnę palaikymo ir buvimo scenoje. Po naujienos apie turą pagalvojau, kad pagaliau ledai pajudėjo, pagaliau tie vaikinai nuveiks kažką rimčiau pastebėtino. Kas žino, kaip viskas galėjo ir tebegali susiklostyti toliau. Gal būt jie kris į akį kokiam nors Rygos prodiuseriui? Latvijoje žmonių muzikinis išprusimas didesnis. Vis dar tikiu gražia pabaiga. Kodėl gi vietoj Šarūno nebandžius ieškoti kito vokalisto? Jo balsas geras, tačiau nepakeičiamų nėra. Aišku, ne man spręsti asmeninius dalykus. Ką galiu padaryti, tai atvykti į koncertą Kaune ir oficialiai atsisveikinti su Sweetness muzika. Tą ir padarysiu. Ir tikiuos jie įrašė „The Red Carpet Story“, būtų geriausias kūrybos palikimas.

Nors toji Delfi naujiena nuvylė, iš esmės paties laukia aktyvus gyvenimas, nuo kitos savaitės prasidės koncertų mini maratonas: 19 d. Kaune „Gravel“, 26 d. - Atika, o gegužės 9 - Sweetness Theory. Trys įsimintini apsilankymai Kaune, trys skirtingai žavūs vakarai. Bus puiki atgaiva tarp įskaitų ir paguoda už šiandienos nenuvykimą į Klaipėdą.

Štai šio žmogaus nebematyti scenoje bus liūdniausia, dėl kitų atrodo nei šilta, nei šalta.

Rodyk draugams

Po viešų sarkastiškų pasisakymų Lietuvos politikų atžvilgiu, barnių ir nuolatinio dar neišleisto albumo gyrimo asmeniniame blog‘e GRAVEL lyderis Tomas Sinickis buvo pritraukęs pakankamai žiniasklaidos dėmesio. Jam dar neišblėsus grupė metė aukščiausią savo kortą – metus brandintą antrąjį albumą „Dirty Beauty“ ir… paskelbė apie išsiskyrimą.

Sunku pasakyti kiek tame yra tiesos, svarbiausia viena: 11 daugiau ar mažiau šviežių GRAVEL dainų prieinamos kiekvienam delfi.lt lankytojui. Pirmąjį albumą „Pockets Full of Fun“ pardavinėję už 30 Lt, šįkart grupė visiškai nusipigino, nors kaip sakė pats Tomas: „Jei bandai skleisti kažkokias idėjas ir nori pasakyti, kad Lietuvai kažką gero darai, tai tu neprašyk už tas idėjas pinigų“.

Siunčiamės pirmąją dainą, dar prieš metus girdėtą „Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai“. „Dirty Beauty“ versija nuo ankstesniosios nesiskiria niekuo, tiesą sakant, čia ir yra toji pati ankstesnioji. Nors „Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai“ tobulinti jau nebėra kur. Užvedantis rifas, ir kandžiai apdainuota naivių Lietuvos merginų dalia pakliuvus į užsieniečių rankas neatsibosta ir po dvidešimties perklausymų. Gaila, tik kad per koncertus Tomas jos taip energingai neištraukia.

Toliau – albumo ir visos GRAVEL kūrybos pažiba, 7 minučių baladė „Foreign Policy“. Pagaliau kokybiškas įrašas, džiaugsmas tiems, kurie šią dainą klausydavo tik per YouTube ar turėjo traškantį bootleg‘ą. Nori nenori „Foreign Policy“ yra lygintina su OASIS profesionalumu, plojimai GRAVEL už tai. Vargu, ar ši daina kada nors pasieks brolių Galagherių ausis, bet jei pasiektų, jiems turėtų patikti. O pradžiai norėtųsi, kad ją išgirstų bent latviai ar lenkai, jiems taip pat patiktų.

Interviu Delfi Tomas kalbėjo, kad „kas antra albumo daina yra apie seksą“. Keisčiausia, kad tuose žodžiuose yra daug tiesios. Po liūdnai romantiškos „Foreign Policy“ seka vienas iš kontraversiškiausių „Dirty Beauty“ kūrinių „Legs Are Spreading“. Geras šiuolaikinio rokenrolo pavyzdys, skambesiu primenantis pirmojo albumo „Easter Song“. „If tongues come out and legs are spreading / Well before a catholic wedding / Even priests get hard without a doubt“ – nedviprasmiškos eilutės, galinčios šokiruoti dažną dievobaimingą tautietį, aišku, jei tik būtų suprastos. Nes kad ir ką dainuotų T. Sinickis, Lietuvoje dėmesys bus atkreiptas tik į lietuviškai ištartus jo žodžius. Tiesa, buvo mintis įrašyti lietuvišką „Legs Are Spreading“ versiją „Vydūnas“. „Koks bebūtų jaunas kūnas, viską įperka Vydūnas“ ilgiau užsilieka galvoje, nei „Though she's your little sister I will not keep the distance down“. Tačiau pritrūkus noro ar pinigų „Vydūno“ įrašas nepasirodė.

Klausant toliau vis dar girdimas rokenroliškas skambesys, šįkart dainoje „Little Things“. Dar per NML kovas grotas kūrinys perdirbtas, Tomo balsas kompiuterizuotas ir skamba kiek juokingai. Vis gi vokalas niekada nebuvo stiprioji GRAVEL pusė, o tokiose daug žodžių turinčiose dainose tai atsiskleidžia ypač aiškiai. Kiek geresnė situacija su „Nobody Knows“, tačiau dėl savo lyrinės pusės ir ji sukelia ironišką šypseną. Menkiausiai progai pasitaikius pašiepdamas Mamontovo „laukus“ ar „vandenį“, T. Sinickis šįkart pats apdainuoja mėlyną dangų ir šokančius drugelius. Bet kokiu atveju, „Nobody Knows“ – jauki daina ir graži įžanga į sekančiąją „Trust“, kuri yra kažkas visiškai šviežio ir netikėto net ir ištikimiems GRAVEL klausytojams. Tomo brolis Miroslavas Sinickis įrodė, kad gali būti ne tik virtuoziškas gitaros soluotojas, bet ir neblogesnis pianistas. Piano rock – naujas ir pasiteisinęs komponentas grupės muzikoje. Žinoma, kur tik susimaišo pianinas ir rokas, iškart į galvą ateina COLDPLAY ar mažų mažiausiai KEANE. Nei vienos jų lygio GRAVEL nepasiekė, bet vis tiek sukūrė originalią ir įdomią dainą; klausytojų ausys džiaugiasi.

Po „Trust“ – triuškinantis smūgis, pavadintas „Parents Never Lie“. Tikras, kokybiškas ir prasmingas rokas; aštrios gitaros ir slogi nuotaika, laikinai sukelianti žąsies odos efektą. Dešimt balų iš dešimties, po tokių kūrinių norisi vėl pradėti tikėti Lietuvos roko scena. Gaila, kad to paties lygio neišlaiko „Parents Never Lie“ pakeičiantys „Who‘s That Missus“ ir „Lucy“. Abu originalūs savo žodžiais, tačiau per daug primityvūs skambesiu. Labiausiai įsiminė antrasis „Lucy“ stulpelis: „Her sister model is an escor / Top of the phone list of Birmingham / We've never had a lot to export / But we have found with what we could begin“. Rodos T. Sinickis, būdamas profesionalus ekonomistas, prekybą merginomis išmano nepriekaištingai ir dainuoja apie tai nesidrovėdamas. „Lucy“ yra dar atviresnė už „Legs Are Spreading“, tačiau ir vėl gi, anglų kalbos barjeras sutrukdys į šią dainą atkreipti rimtesnį dėmesį.

Priešinga situacija su „O mano meilė“. Savotiška švelnesnė „Aš išpjoviau tavo širdį“ versija išsiskiria užstalės dainų lygio priedainiu ir nuotaikingais stulpelių žodžiais, pvz.: „O mano meilė man nulaužė pirštą, jis kraujuoja, jis beveik jau miršta“ Vaikiškai žavus ir originalu atsakas į visus jausmingas Lietuvos estrados grandų meilės hitus. Paskutinysis albumo kūrinys „Why Not Produce a Child“ tik pratęsia „O mano meilė“ temą. Šįkart T. Sinickis dainuoja nemažiau jausmingai ir švelniai nei pvz. Č. Gabalis „Lopšinę“. Skirtumas tik tas, kad Tomo dainos žodžiai išvertus į lietuvių kalbą skambėtų maždaug taip: „Kodėl gi truputį nesužvėrėjus? Kodėl gi neužstačius vaiko?“. Lyrinė baladė, su BLOODHOUND GANG tipo tekstu – neblogas pasirinkimas užbaigti šį keistą albumą.

Po visų vienuolikos dainų tesinori atsikvėpti ir pripažinti faktus: GRAVEL vyrai sugebėjo perlipti tą vieno albumo ribą, kurioje užstrigo BRAINERS, IR, SH ir daug kitų perspektyviomis laikytų ir tebelaikomų Lietuvos roko grupių. Nors „Dirty Beauty“ ir pasirodė tik skaitmeniniu formatu, svarbiausia, kad jis apskritai pasirodė ir yra kokybiškesnis už debiutinį „Pockets Full of Fun“. Pastarasis buvo labiau vientisas, tačiau „Dirty Beauty“ išsiskiria netikėtais sprendimais. „Trust“ ir „O mano meilė“ peržengė visas GRAVEL ankščiau susikurtas skambesio ribas ir, kartu su nepriekaištingomis „Foreign Policy“ ir „Parents Never Lie“, atskleidė didelį grupės potencialą. Nors T. Sinickio balsas dažnai yra per silpnas, o Miroslavo solo atrodo kažkur jau girdėtos, GRAVEL vyrai nusipelnė savo pačių iškovotos vietos Lietuvos klubų scenose ir mūsų mp3 grotuvuose. Reikia tikėtis, kad mintys apie išsiskyrimą ir liks tik mintimis, o balandžio 19-osios koncertas „Sienoje“ nebus paskutinis. Dabar ne metas numirti, dabar metas džiaugtis „Dirty Beauty“ ir bendra lietuviškų albumų situacija: dar neįpusėjus metams mes jau turime A. Orlovos „Laukinis šuo dingo“, A. Mamontovo „Geltona. Žalia. Raudona.“ ir GRAVEL – „Dirty Beauty“. Trys visiškai skirtingi, bet profesionalūs albumai, trys žingsniai Lietuvos muzikos gerėjimo link. Plojimai.

Gravel - Foreign Policy (acoustic at L'amour)

Rodyk draugams

Buvau pamėgęs šį žurnalą su visais jo minusais, bet naujasis kainos padidinimas galutinai pribloškė. Jau ir ankščiau mokėti 5 Lt už 50 puslapių leidinį atrodė neteisinga, bet dabar, kai kaina padidėjo iki 8 Lt, o puslapių skaičius kažkodėl liko toks pat, norisi rašyti žurnalo redakcijai ir galvoti, ką daro. Palaikau muzikos plėtojimą Lietuvoje, bet ne tokiom sąlygom. Lauksiu dabar „Miesto I.Q.“ kuris už 5 Lt siūlo 150 puslapių, kurių bent pusė yra daugiau ar mažiau įdomūs. Galiausiai turbūt visai atsisakysiu žurnalų pirkimo ir tenkinsiuos informacijos kaupimu kompiutery. Pigiau ir paprasčiau, nors dažnai taip įgrista prie tos ūžiančios dėžės sėdėti.

Rodyk draugams

Viskas nebuvo taip puikiai, kaip beveik prieš metus, kovo 17-ąją. Bet naujoji Sweetness kūryba vis tiek žavi. Nekokybiški vaizdo įrašai aišku to neatskleis, tačiau tai geriau negu nieko. Pažiūrėkit:

*

*

Gal dar šįvakar pavyks viską gražiai aprašyti ir išsiųsti į ore.lt. Ten reikia išlikti daugiau mažiau objektyviam, kas yra pakankamai sunku. Bet pavyks. Faktas, jog laukia dar viena nepakankamo miego naktis ir sunkus rytas mokykloje. Bet bent jau būsiu patenkintas savimi.

Rodyk draugams

Visai netyčia pavyko gauti kokybišką Gravel - Legs Are Spreading mp3 įrašą, kurį grupė patalpino į alfa.lt pasiklausymui. (nuoroda čia http://www.alfa.lt/straipsnis/163243). Dalinuosi su jumis visais:

http://download.yousendit.com/9ECB91A4111FFF0D

Nuoroda galios tik savaitę, taip kad skubėkit :}

O iš tikro, gal tik aš vienas (na jei rimtai tikrai ne vienas) čia apsėstas savotiškos Gravelmanijos, bet man patinka. Gera turėt kažką artimo t.y. lietuviško, laukti albumo, sekti grupės veiklą ir t.t. Sveikas fanatizmas.

Rodyk draugams