BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įdomioji istorijos pusė

Galiu pasidalinti nauju savo įpročiu: skaitydamas knygą skirtukais pasižymiu labiausiai patikusias vietas ir baigęs išrašau jas į MS WORD lapą. Taip pamažu kaupiu įdomių faktų/minčių/sentencijų rinkinėlį, kurį karts nuo karto paskelbsiu ir šiame bloge.


Paskutinioji mano perskaityta knyga - Istorijos enciklopedija. Nepamenu nei leidėjų, nei autorių. Žinau tik tiek, kad lietuviai yra išvertę šią knygą, o ne patys sudarę.


Daugiausia, ką man ji davė buvo galutinis supratimas, kad žmogus, asmenybė yra 1) siekiantis valdžios 2) menkavertis visoje pasaulio istorijoje. Žinojote tai ir patys? Aš taip pat. Bet gal nebūsit žinoję to, ką parašysiu apačioje.


Prašom: keisčiausi, šokiruočiausi, tragiškiausi, o kartais ir linksmiausi faktai bei citatos, kuriuos atradau skaitydamas Istorijos enciklopediją.


 



Asirų vyrai galėjo parduoti (ir parduodavo) žmonas į vergiją, kad apmokėtų skolas (1900-612 m. pr. Kr.)


 


*


 


Niekas nežino, kur žydai gyveno prieš atkeliaujant į Palestiną.


 


*


 


Egiptiečiai musėms vaikyti naudodavo žirafų uodegas (6000-200 m. pr. Kr.)


 


*


 


„Vieną dieną Gautama Sidhartha suvokė, koks pilnas kančių žmogaus gyvenimas, metė šeimą ir išėjo ieškoti tiesos. Vėliau jis pasiekė nušvitimą ir buvo pavadintas Buda – „praregėjusiuoju“. (1500-500 m. pr. Kr., Indija)


 


*


 


Kiekvienas laisvas keltas turėjo savo garbės vertę. (500 m. pr. Kr. – 43 m. po Kr.)


 


*


 


„Jėzaus Kristaus mokymo esmė buvo meilė ir pagarba kitiems. Po trejų metų romėnai jį nukryžiavo“. (27-337 m.)


 


*


 


Šis ir pomirtinis pasauliai majams buvo tolygūs, todėl jie nesukdami galvos išplėšdavo gyvam aukojamam žmogui širdį, kad dievai ir protėviai būtų patenkinti ir atlygintų gausiu derliumi. Majų žmonių vis mažėjo dėl nuolat rengiamų žygių grobti belaisviams, kurie buvo aukojami dievams. (300 m. pr. Kr. – 800 po Kr.)


 


*


 


„Nuo Hanų dinastijos žlugimo iki Sujų iškilimo Kinija buvo susikaldžiusi į tris karalystes: Vei šiaurėje, Šu vakaruose ir U pietuose.“


 


Imperatorius Jang Di be saiko statydinosi rūmus ir švaistė pinigus kitokioms pramogoms, o pristigęs lėšų, pareikalavo dešimties metų mokesčių iš anksto. (Kinija 589-907 m.)


 


*


 


„<...> kai bulgarai buvo sumušti Bazilijus II Bulgarmušis įsakė apakinti 14 000 bulgarų, ir bulgarų chanas nuo patirto šoko numirė.“


 


811 m. užmušę Bizantijos imperatorių Nikiforą I, bulgarai iš jo kaukolės padarė taurę savo chanui Krumui. (Bulgarai ir Slavai 600-1453 m.)


*


 


„Šventoji Romos imperija nebuvo nei šventa, nei romėniška.“


 


Kai basas ir skarmaluotas Henrikas IV 1077 m. sausio mėnesį atvyko pas popiežių Kanosą atgailauti, Grigalius VII tris dienas jį vertė šalti pūgoje, bet ketvirtą dieną atleido. (Šv. Romos imperioja, 962-1440 m.)


 


*


 


Mirusį vadą vikingai sudegindavo, paguldę į laivą su visokiu turtu, kurio gali prireikti pomirtiniame gyvenime, be to, dažnai paaukodavo vergę. Laivą padegdavo artimiausias giminaitis. Jis būdavo nuogas, nes į šį pasaulį ateiname ir iš jo išeiname nuogi. (Vikingai apie 600-1000 m.)


 


*


 


„Driskių žygiui vadovavo Petras Atsiskyrėlis ir Valteris Neturtėlis.“


 


1212 m. apie 50 000 vaikų iš Prancūzijos ir Vokietijos iškeliavo į Palestiną, bet dauguma jų mirė badu arba buvo parduoti į vergiją (vadinamasis Vaikų kryžiaus žygis). (Kryžiaus žygiai 1095-1291 m.)


 


*


 


„<...> Henrikas kartą neva sušukęs: „Kas mane išgelbės nuo šio maištingo kunigo?“. Keturi riteriai jį supratę paraidžiui ir Beketą nužudę. Vėliau Henrikas atgailavo dėl šio nusikaltimo.“ (Henrikas Anžujietis 1154-1189 m.)


 


*


 


Fudživarų giminei atėjo galas, kai jie pristigo dukterų, pagal tradiciją tekančių už imperatoriaus.


 


Prieš mūšį samurajams reikėdavo melstis ir visaip rodyti savo galią: rėkauti, triukšmauti, gąsdinti priešą gongo dūžiais. (Šiogunai ir Samurajai 1200-1500 m.)


 


*


 


Didžioji laisvių chartija iš tikro buvo pasirašyta prievarta: „1215 m. baronai pričiupo karalių Joną Ranimido pievoje netoli Temzės ir privertė savo antspaudu patvirtinti Didžiąją laisvių chartiją. (Anglija 1215-1485 m.)


 


*


 


„Apskritai mongolai pasaulyje bemaž nepaliko pėdsako, tiktai išžudė baisybę žmonių ir sugriovė daug miestų.“


 


*


 


Europos miestai bbuvo nešvarūs, gatvėse pilna šiukšlių, žiurkių ir žmonių išmatų. Atliekos buvo mėtomos pro langus ir sumindomos praeivių. (Maras 1347-1351 m.)


 


*


Imperatorius buvo laikomas dievu, su juo galėjo kalbėtis tik žyniai ir didikai. Kai jis keliaudavo per sostinę, prastuomenė turėdavo žiūrėti į žemę.


 


Per metus actekų žyniai išplėšdavo širdį 20 000 aukų. (Actekai 1430-1520 m.)


 


*


 


Popiežius Rodrigas turėjo daug nesantuokinių vaikų ir norėjo, kad jie visi būtų įtakingi žmonės. (Italija 1460-1530 m.)


 


*


 


Prieskoniai būdavo brangūs bet būtini. Jie paslėpdavo druskos ir švinktelėjusios mėsos skonį.


 


Ferdinandas Magelanas iš tikro neapiplaukė žemės rutulio – jis žuvo Filipinuose. Kelionę pabaigė tik dalis jo įgūlos. (Europiečių keliautojai 1453-1600 m.)


 


*


 


1536 m. Anglijos karalius Henrikas VIII panoro pasižiūrėti, kaip jo gražiausias laivas „Mary Rose“ plaukioja Soulente. Tačiau kai denyje išsirikiavo 700 jūreivių, laivas neteko pusiausvyros, apvirto ir nuskendo.


 


*


 


Osmanų imperijos moterys buvo visiškai atskirtos nuo pasaulio. Iš namų jos išeidavo, tik užsidengusios veidą šydu, o iš vyrų galėjo matytis tik su giminaičiais. (1453-1600 m.)


 


*


 


Nyderlandų partizanai, kovoję su ispanais jūroje, buvo vadinami jūrų gezais, o sausumoje – miškų gezais. (Nyderlandų revoliucija, 1576 m.)


 


*


 


Indėnai iš pradžių draugiškai elgėsi su naujakuriais europiečiais, bet netrukus šie pradėjo šaudyti vietos gyventojus ir pardavinėti jiems šautuvus, kad tarpusavyje kovojančios gentys iššaudytų viena kitą.


 


*


 


„Jokūbas I mikčiojo ir seilėjosi. Bet karalius jis buvo sumanus <...>“


 


*


 


1618 m. keletas Bohemijos bajorų protestantų per susitikimą su Habsburgų imperatoriaus atstovais katalikais susiginčijo su pastaraisiais ir išmetė juos pro Hradčanų pilies, Habsburgų tvirtovės Prahoje, langą. Habsburgų valdytojai šleptelėjo ant mėšlo krūvos, ir taip prasidėjo Trisdešimties metų karas.


 


*


 


Anglijos parlamento šalininkai pilietinio karo (1642-1660 m.) metu buvo vadinami apskritagalviais.


 


Mirties bausmės įvykdymo dieną Anglijos karalius Karolis I prisivilko šiltai, kad nedrebėtų nuo šalčio ir žmonės nemanytų, jog jis dreba iš baimės.


 


*


 


17-18 a. Kinijoje vyro plaukai surišti į kasą reiškė jog jis yra antrarūšis žmogus.


 


*


 


„Sultonas Mustafa buvo psichiškai nesveikas. Jis sėdėjo soste du kartus <...>“


 


Kad sultonai nesikištų į politiką, buvo stengiamasi parūpinti jiems įvairiausių pramogų.


 


*


 


Europiečiai nemanė, kad paversdami afrikiečius vergais, elgiasi nedorai.


 


*


 


Kvakerių sekta atsirado Anglijoje 17 a. viduryje. Jie nepripažino pramogų, sakramentų, dvasininkų, o iš apeigų turėjo tik bendras pamaldas, per kurias apimti mistinės ekstazės, imdavo drebėti, todėl ir buvo praminti kvakeriais (angliškai „quake“ – drebėti).


 


*


 


19 a. ketvirtame dešimtmetyje anglas Robertas Forčunas, keliaudamas po Kiniją, pavogė keletą arbatmedžių. Jis juos išsivežė į Indiją ir ten įkūrė arbatos plantacijas.


 


*


 


1811 m. Mehmetas Ali Paša paėmęs valdžią į rankas, pakvietė mameliukų diduomenę į pokylį Kaire ir juos išžudė.


 


*


 


1787 m. Jekaterina II keliavo po šalį, norėdama pasižiūrėti, kaip gyvena valdiniai. Potiomkinas padarė keletą kilnojamų kaimų su sveikais, gražiai aprengtais aktoriais. Tikriems valstiečiams buvo uždrausta rodytis.


 


*


 


Baltiesiems atsikėlus į Australiją, aborigenus pradėta žudyti per pramogines medžiokles.


 


*


 


Napoleonas įžengė į Rusiją su 510 000 karių, o pasitraukė su 10 000.


 


*


 


Nuo 1450 iki 1870 m. iš Afrikos į Ameriką atgabenta 45 milijonai vergų. Iš jų gyvų liko tik 15 milijonų.


 


*


 


1870 m. rugsėjo mėnesį per Prancūzijos-Prūsijos karą prūsų kariuomenė apsupo Paryžių. Užuot puolę miestą, prūsai laukė. Vargšai netrukus pradėjo mirti badu, o turtuoliai – maitintis Tiuilri zoologijos sodo žvėrimis.


 


<...> Sedano mūšiui prasidėjus paaiškėjo, kad ne visi prancūzų šauliai turi šautuvus


 


*


 


19 a. airių valstiečiai gyveno pusbadžiu, maždaug pusė mito vien bulvėmis.


 


*


 


Indėnai nesuprasdavo, kad žemė gali būti privati nuosavybė, bet pasirašydavo sutartis dėl žemės privatizavimo.


 


*


 


Pasandalio mūšyje (Pirmas pasaulinis karas) per 102 dienas Sąjungininkai pasistūmėjo tik aštuonis kilometrus, o žmonių žuvo 400 000.


 


*


 


Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties trumpinys yra NAFTA


 


*


 


1987 m., pasaulinės finansų krizės metu, Tokijuje per dieną buvo parduota milijardas akcijų.


 


Štai taip :} O kiek dar visko per milijoną metų įvykusio čia neaprašyta



Karas, karas, visur karas. Jis ir vertė žmoniją judėti į priekį, deja.

Naujas mano blog’as

blogas.lt yra puikus tuo, kad čia gan lengva surasti skaitytoją, be to, čia viskas lietuviška. Bet visada norisi eiti į platesnius vandenis, netgi ir blogų kūryboj. Taip kad prašom: nauji namai, naujas dizainas ir nauja idėja:


http://manomuzika.wordpress.com/


Pacituoju įžangos tekstą, kad būtų aiškiau kas ir kaip:


Rašymas + muzika. Dvi mano silpnybės, kurias jau karts nuo karto jungdavau kitame savo bloge www.blogas.lt/karolisturiblog.


Viskas ką rasit manomuzika.wordpress.com bus susiję su muzika ir tik su ja. Konkrečiai - su paties sukaupta ir vis didėjančia originalių cd kolekcija. Kol kas ją sudaro 30 diskų, tarp kurių yra 20 albumų, 3 singlai, 5 rinkiniai ir 2 dvd koncertai. 17 iš jų sukurta Lietuvos atlikėjų, likusieji - užsienio. Ilgainiui tikiuosi aprašyti bent didžiąją jų dalį.


Kam to reikia? Lietuvoje yra vos keli interneto portalai kur galima rasti muzikinių albumų apžvalgų. Tebūnie šis blogas priedas prie jų visų. Jis ypač turėtų patikti tiems, kurių muzikinis skonis sutampa su manuoju (o manasis atsispindi čia: www.last.fm/user/hope-less) - turėsim apie ką padiskutuoti.Taigi taigi, jei mėgsti XXI amžiaus roką ir palaikai alternatyvius lietuvių muzikantus, tuomet mano laikas sugaištas prie kompiuterio nepraeis veltui.


Bet tai nereiškia, kad apleidžiu šį dienoraštį. karolisturiblog bus atviras visom temom. manomuzika.wordpress - tik manąjai muzikos kolekcijai. O aš ja džiaugiuos ir tikiuos, kad po 20 metų ji bus bent penkiskart didesnė :}

Egzaminų loterija baigėsi, triskart valio

Šiandien netikėtai sužinojau, kad jau pasirodė istorijos ir anglų kalbos valstybinių egzaminų rezultatai. Du sms ir viskas! Dvylika metų mokykloje eitas kelias baigtas, beliko formalumai.


Egzaminai yra suktas dalykas, dėl ko, prieš perskaitant kiekvieną iš tų žinučių, širdis virpėdavo dukart labiau nei įprasta. Bet po visų trijų sekė palaimos jausmas. Po galais, kuomet gauni 94% lietuvių kalbos, 91% anglų kalbos ir 87% istorijos, negali nesidžiaugti. Dabar bandau įsikalti galvon, kad aš jau galiu planuotis savo gyvenimą Vilniuje. Juk į VU, kad ir kokių aukštų balų ten reikėtų, turiu būti priimtas. Tik norisi ne bet ko, o VU žurnalistikos. Liepos 3 d. bus stojamasis konkursas, laukia smagi patirtis.


Ir velnop visus aukštojo mokslo kritikus ir „Ar verta tapti studentu Lietuvoje?“ žiūrėtojus. Dabar mano galva prikimšta gražių svajonių, kurios sukasi apie gyvenimą sostinėje ir studijavimą universitete. Jei po penkių metų suprasiu, kad šiandien sužinoti aukšti balai yra nieko verti, būtinai pranešiu.



Visos bemiegės naktys atsipirko


 


 

Kaip nuoširdžiai sirgti už futbolo komandą, kai nežaidžia Lietuvos rinktinė?

Atsakymas: statyk už ją pinigus lažybų kontoroje! Tą aš ir padariau šiandien, pirmąkart gyvenime. 20 litų už tai, kad laimės vokiečiai ir ispanai. Vokiečių pergalės koeficientas ~1,4, ispanų - ~2,2. Viską susumavus, galiu laimėti 64 litus, t.y. 44 litai pelno. Bet jei viską pralošiu, tuomet pažadėjau sau daugiau taip nerizikuoti. Nebent būsiu visiškai praradęs bet kokią viltį padoriais būdais užsidirbti. Bet juk nebūsiu, taip..?


Visa tai tolimoje ateityje. O dabar - pirmyn, Vokietija! Niekad nemėgau šios komandos, tačiau man jų pergalė prieš turkus atrodo tokia akivaizdi, kad nors imk ir tūkstantį litų pastatyk. Gyvenimas ne filmas, todėl turkai daugiau stebuklų nesukurs. Juk nesukurs..?


Svarbiausia, kad dabar pirmąkart pajusiu tikrą futbolo azartą, koks buvo nebent mūsiškiams žaidžiant prieš italus, kuomet lietuviai buvo išsiveržę į priekį. Bet tai jau buvo seniai, kaip seniai. Dabar laukia nauji pojūčiai, netgi vakarus iš eilės. Aišku, jei vokiečiai praloš, tuomet antrosios rungtynės jau bus bevertės. Bet jie nepraloš. Juk nepraloš..?


Eilėraštis, antipatriotiškas

Kartais nustebinu pats save ir pvz. įsivaizduoju, kad esu poetas. Šįkart gavos kažkoks modernizmas „kuriuo“ rašyti yra daug lengviau, nei sukurti gražų rimuotą ir ritmą turintį eilėraštį. Rimuojančius poetus visada vertinau labiau nei tuos, kurie bando viską padaryti kuo įmantriau ir netradiciškiau. Pats dar iki gražaus rimo nepriaugau ir kažin ar kada nors priaugsiu, nors pradinėse klasėse buvau parašęs nemažai ketureilių kurių eilutės baigdavos Jonas-ponas-kapitonas.


Įžanga baigta, prašom jums mano antipatriotiškas eilėraštis. Iš tikro patinka gyventi Lietuvoje, nes neturiu su kuo lyginti. Bet tie lietuviai vis tiek kartais keisti žmonės:


Lietuvis

Lietuvis – žmogus budrus
Pastebi visus niekam nereikalingus
Pakelia galvą
Ir praeina.

Lietuvis – žmogus imlus
Šiukštu, niekada nieko neklausia
Sėdi mokinio suole
Ir pritariamai linksi smakrą.

Lietuvis – žmogus kuklus
Šoka nejudindamas liemens
Trepsi koja
Ir nedrąsiai stebi kitus.

Lietuvis – žmogus orus
Turi kuprelę
Žiūri į žemę
Ir mėgsta išgerti.

Lietuvis – žmogus veržlus
Vairuoja Audi
Lenkia lėtapėdžius dešine puse
Ir atvažiuoja pirmas.

Lietuvis – žmogus putlus
Valgo kiaulės taukus
Gamina vėdarus
Ir aunas mini sijoną.

Lietuvis – vis tiek žmogus
Bent jau kritikuoja savus, o ne kitus.

Lietuvių kalbos egzaminas: baisu, labai baisu.

Niekad šiam dienorašty nerašiau gilių asmeninių išpažinčių, bet dabar norisi su kuo nors pasidalint mintimis. Prieš valandą atlikau vieną svarbiausių uždavinių jei ne per visą gyvenimą, tai bent šiais metais: parašiau lietuvių kalbos egzaminą. Iš vienos pusės - lengviau, nes pagaliau visa tai baigėsi, pagaliau galėsiu nebegalvoti apie Vaičiulaitį ar Vilimaitę, o skaityti tą kūrybą, kuri man tikrai patiks ir bus artima. Bet, vis tiek baisu. Baisu ne todėl, kad parašiau labai blogai, bet todėl kad visiškai nežinau ko tikėtis.


Naktį sapnavau, kaip aplink mano namus zuja trys dideli traktoriai, lauke sumaištis, o viduje aš kalbu su kažkokia moterimi, kuri kuičiasi po mano asmeninius daiktus, aptarinėja juos ir aiškina, kad viskas ką aš turiu yra blogai, o aš pats tik klausau jos ir jai pritariu. Galiausiai iš kažkur atsiranda dviratis (?) ir ji liepia man juo važiuoti. Toliau nieko nebepamenu. Tai buvo visišks absurdas, bet faktas, kad dukart pabudau, telefonui rodant 04:12 ir 04:48. Ryte skaudėjo pilvą, skubėjau ir atsipalaiduoti nepadėjo nei The Libertines įrašai, nei mamos padrasinimai. Juokingiausia, kad ryte su mumis į Marijampolę dar važiavo viena mokytoja, kuri labai rimtai, pusiau klausdama pasakė: „Karolis, žinoma, miegojo ramiai“. Visiems atrodo, kad aš esu esu viską mokantis ir 100% pasitikintis savimi. O gal pats tokį įspūdį sugebu sudaryti, nors man dažnai atrodo priešingai.


Iš tikro esu pats kaltas, kad nesugebu atsipalaiduoti, bet ką gi galiu daugiau padaryti. Sapnų nesuvaldysiu, pilvo skausmo irgi. Ir viskas tik dėl spaudimo, kurį susikūriau pats. Gerai išlaikytas egzaminas man yra pirmasis raktas į žurnalistikos studijas, kurių aš rimtai siekiu. Be to, tai didelis išsūkis prieš patį save. Žinau, kad moku rašyti gerai ir turėjau tai įrodyti egzamine.


Gavęs užduotis per minutę nusprendžiau, kad rašysiu tema… kurios dabar tiksliai nebepamenu (;O) Juokinga, bet taip yra. Esmė, kad reikėjo parašyti, kaip reikia elgtis norint būti tolerantišku. Kita rašinio tema - „Ar menas praturtina žmogų?“. Galėjau parašyti „Taip“ ir plėtoti tą mintį 450 žodžių. Bet tuo metu neatėjo į galvą jokie to plėtojimo pavyzdžiai. Interpretacijos taip pat atsisakiau, nes buvo pasiūlyta visiškai nemėgstama ir nesuprantama, o gal nemėgstama, nes nesuprantama J. Vaičiūnaitė ir neskaityta Krėvės „Skirgaila“. Dvejojau dėl Biliūno, bet pamatęs „Liūdną pasaką“ supratau, kad nepamenu gerai tos apysakos. Juokingiausia, kad turėdamas galvoti apie „Liūdną pasaką“ iš tikro galvojau apie „Laimės žiburį“. Tik egzamino pabaigoj supratau, kad „Liūdna pasaka“ - tai pasakojimas ne apie kalną, o apie tą vargšę senutę. Čia dar vienas akivaizdus mano išsiblaškymo pavyzdys.


O išsiblaškęs aš buvau viso egzamino metu. Mintys apie toleranciją siejosi padrikai, rašiau tai, kas buvo ant liežuvio galo bandydamas viską padaryti gražiai ir lengvai skaitomai. Manau, kad tai pavyko, bet esmė, jog mano pagrindinė mintis ir ją turėję pagrįsti argumentai nelabai siejosi. Toji mintis, beje, irgi velniškai keista: „Žmogus iš prigimties yra geras, todėl reikia leisti jam veikti. Jeigu jūs esate pakantus kito žmogaus iniciatyvai ir galbūt net prisidedate prie jos vykdymo, tuomet esate tolerantiškas žmogus“. Aišku, sakysit kad nėra tas žmogus geras. Bet aš manau priešingai, galų gale, parašiau, kad jei netyčia pradėsite toleruoti blogą veiklą, ji ankščiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Visada norisi tikėti laiminga pabaiga.


Keisčiausia, jog kaip kultūrinę patirtį įdėjau filmą apie skinus „This Is England“ (kaip antitolerancijos pavyzdį) ir man iki kaulų smegenų pažįstamą „Haroldo ir Modės“ pjesę. Pastarosios mintis primityviai kalbant buvo tokia: motina Haroldo, kaip individualybės netoleravo, o Modė - toleravo. Būtent todėl jis pasirinko Modę. Puikus pavyzdys, kaip tolerantiškas žmogus laimi prieš netolernatišką. Bet ar tai kaip nors siejasi su pagrindine mintim? Bandžiau viską logiškai suvesti, daug braukiau, daug visko įterpiau. Gavos labai nemalonus akiai vaizdas. Apskritai nekenčiu, netgi ne „nemėgstu“, bet nuoširdžiai nekenčiu rašyti ranka. Ranka galiu rašyti tik laiškus ir sveikinimus, bet ne publicistinius straipsnius. Manau, ateityje tokių kaip aš tik daugės ir galiausiai kompiuteriai viską užvaldys (;x). Skamba vaikiškai, bet šią akimirką atrodo neprieštaraučiau tam. Rašymas ranka į juodraštį, vėliau į švaraštį išmušė mane iš vėžių.


Vėliau - teksto suvokimas. Protas jau nelabai dirbo, bet viską atsakiau ir manau, kad teisingai. Man patiko tekstai, iškart apsidžiaugiau pamatęs interviu su Landsbergiu. Protingas jis žmogus. Kito nebepamenu, berods „Platelis“ (?), tiksliau, ten buvo jo kalba atsiimant nacionalinę premiją. Dabar tikiuos pilotinės užduoties scenarijaus: surinkti beveik visus taškus už teksto suvokimą, kaip nors išbristi su vidutinišku rašiniu ir surinkti 91% (;D) . Aukščiau jau tikrai nebepakilsiu.


O nuoširdžiai kalbant, tas 91% man atrodo kaip svajonė. Nesu patenkintas savo rašiniu, visiškai. Ten bus geras minčių kratinio pavyzdys, daugiau nieko. Geras rašytojas taip niekada neparašytų. Aš irgi neparašyčiau, jei man kas nors duotų kompiuterį ir neribotų rašymo laiko. Nuolatinis laikrodis tik dar labiau žudė, lygiai kaip ir 4,5 valandų sėdėjimas. Paskaudo užpakalį ir nugarą, o apie smegenų poilsį kalbėti net neverta. Bet čia aš bandau save teisinti ir nieko daugiau. Visi juk turėjom vienodas sąlygas.


Baigęs rašyti, darkart apžiūrėjau aplinkinius. Netikiu, kad tos pudruotos merginos ar auksiniai vaikinai gali išmanyti lietuvių kalbos rašymo subtilybes. Labai negražu kitus menkinti, bet manau, kad turi būti teisybė. Jie už mane geresni daugelyje sričių, bet ne rašyme. Ir jei toji teisybė yra, tuomet aš turiu juos aplenkt. Bet čia ir vėl tik savęs teisinimas.


O dabar nežinau nieko. Mėnesis laukimo ir tuomet viskas bus aišku. Reikia atsipalaiduoti, nors tai visiškai nepavyksta. Važiuosiu pas auklėtoją pasibūti su klase, jau vėluoju 20 minučių. Tikiuos neatsitrenksiu į kokią nors policininkės vairuojamą Renault, kaip kad jau yra buvę.


Na o kaip sekės jums? Dalinkitės įspūdžiais, man pvz. labai įdomu.