Lietuvių kalbos egzaminas: baisu, labai baisu.
Niekad šiam dienorašty nerašiau gilių asmeninių išpažinčių, bet dabar norisi su kuo nors pasidalint mintimis. Prieš valandą atlikau vieną svarbiausių uždavinių jei ne per visą gyvenimą, tai bent šiais metais: parašiau lietuvių kalbos egzaminą. Iš vienos pusės - lengviau, nes pagaliau visa tai baigėsi, pagaliau galėsiu nebegalvoti apie Vaičiulaitį ar Vilimaitę, o skaityti tą kūrybą, kuri man tikrai patiks ir bus artima. Bet, vis tiek baisu. Baisu ne todėl, kad parašiau labai blogai, bet todėl kad visiškai nežinau ko tikėtis.
Naktį sapnavau, kaip aplink mano namus zuja trys dideli traktoriai, lauke sumaištis, o viduje aš kalbu su kažkokia moterimi, kuri kuičiasi po mano asmeninius daiktus, aptarinėja juos ir aiškina, kad viskas ką aš turiu yra blogai, o aš pats tik klausau jos ir jai pritariu. Galiausiai iš kažkur atsiranda dviratis (?) ir ji liepia man juo važiuoti. Toliau nieko nebepamenu. Tai buvo visišks absurdas, bet faktas, kad dukart pabudau, telefonui rodant 04:12 ir 04:48. Ryte skaudėjo pilvą, skubėjau ir atsipalaiduoti nepadėjo nei The Libertines įrašai, nei mamos padrasinimai. Juokingiausia, kad ryte su mumis į Marijampolę dar važiavo viena mokytoja, kuri labai rimtai, pusiau klausdama pasakė: „Karolis, žinoma, miegojo ramiai“. Visiems atrodo, kad aš esu esu viską mokantis ir 100% pasitikintis savimi. O gal pats tokį įspūdį sugebu sudaryti, nors man dažnai atrodo priešingai.
Iš tikro esu pats kaltas, kad nesugebu atsipalaiduoti, bet ką gi galiu daugiau padaryti. Sapnų nesuvaldysiu, pilvo skausmo irgi. Ir viskas tik dėl spaudimo, kurį susikūriau pats. Gerai išlaikytas egzaminas man yra pirmasis raktas į žurnalistikos studijas, kurių aš rimtai siekiu. Be to, tai didelis išsūkis prieš patį save. Žinau, kad moku rašyti gerai ir turėjau tai įrodyti egzamine.
Gavęs užduotis per minutę nusprendžiau, kad rašysiu tema… kurios dabar tiksliai nebepamenu (;O) Juokinga, bet taip yra. Esmė, kad reikėjo parašyti, kaip reikia elgtis norint būti tolerantišku. Kita rašinio tema - „Ar menas praturtina žmogų?“. Galėjau parašyti „Taip“ ir plėtoti tą mintį 450 žodžių. Bet tuo metu neatėjo į galvą jokie to plėtojimo pavyzdžiai. Interpretacijos taip pat atsisakiau, nes buvo pasiūlyta visiškai nemėgstama ir nesuprantama, o gal nemėgstama, nes nesuprantama J. Vaičiūnaitė ir neskaityta Krėvės „Skirgaila“. Dvejojau dėl Biliūno, bet pamatęs „Liūdną pasaką“ supratau, kad nepamenu gerai tos apysakos. Juokingiausia, kad turėdamas galvoti apie „Liūdną pasaką“ iš tikro galvojau apie „Laimės žiburį“. Tik egzamino pabaigoj supratau, kad „Liūdna pasaka“ - tai pasakojimas ne apie kalną, o apie tą vargšę senutę. Čia dar vienas akivaizdus mano išsiblaškymo pavyzdys.
O išsiblaškęs aš buvau viso egzamino metu. Mintys apie toleranciją siejosi padrikai, rašiau tai, kas buvo ant liežuvio galo bandydamas viską padaryti gražiai ir lengvai skaitomai. Manau, kad tai pavyko, bet esmė, jog mano pagrindinė mintis ir ją turėję pagrįsti argumentai nelabai siejosi. Toji mintis, beje, irgi velniškai keista: „Žmogus iš prigimties yra geras, todėl reikia leisti jam veikti. Jeigu jūs esate pakantus kito žmogaus iniciatyvai ir galbūt net prisidedate prie jos vykdymo, tuomet esate tolerantiškas žmogus“. Aišku, sakysit kad nėra tas žmogus geras. Bet aš manau priešingai, galų gale, parašiau, kad jei netyčia pradėsite toleruoti blogą veiklą, ji ankščiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Visada norisi tikėti laiminga pabaiga.
Keisčiausia, jog kaip kultūrinę patirtį įdėjau filmą apie skinus „This Is England“ (kaip antitolerancijos pavyzdį) ir man iki kaulų smegenų pažįstamą „Haroldo ir Modės“ pjesę. Pastarosios mintis primityviai kalbant buvo tokia: motina Haroldo, kaip individualybės netoleravo, o Modė - toleravo. Būtent todėl jis pasirinko Modę. Puikus pavyzdys, kaip tolerantiškas žmogus laimi prieš netolernatišką. Bet ar tai kaip nors siejasi su pagrindine mintim? Bandžiau viską logiškai suvesti, daug braukiau, daug visko įterpiau. Gavos labai nemalonus akiai vaizdas. Apskritai nekenčiu, netgi ne „nemėgstu“, bet nuoširdžiai nekenčiu rašyti ranka. Ranka galiu rašyti tik laiškus ir sveikinimus, bet ne publicistinius straipsnius. Manau, ateityje tokių kaip aš tik daugės ir galiausiai kompiuteriai viską užvaldys (;x). Skamba vaikiškai, bet šią akimirką atrodo neprieštaraučiau tam. Rašymas ranka į juodraštį, vėliau į švaraštį išmušė mane iš vėžių.
Vėliau - teksto suvokimas. Protas jau nelabai dirbo, bet viską atsakiau ir manau, kad teisingai. Man patiko tekstai, iškart apsidžiaugiau pamatęs interviu su Landsbergiu. Protingas jis žmogus. Kito nebepamenu, berods „Platelis“ (?), tiksliau, ten buvo jo kalba atsiimant nacionalinę premiją. Dabar tikiuos pilotinės užduoties scenarijaus: surinkti beveik visus taškus už teksto suvokimą, kaip nors išbristi su vidutinišku rašiniu ir surinkti 91% (;D) . Aukščiau jau tikrai nebepakilsiu.
O nuoširdžiai kalbant, tas 91% man atrodo kaip svajonė. Nesu patenkintas savo rašiniu, visiškai. Ten bus geras minčių kratinio pavyzdys, daugiau nieko. Geras rašytojas taip niekada neparašytų. Aš irgi neparašyčiau, jei man kas nors duotų kompiuterį ir neribotų rašymo laiko. Nuolatinis laikrodis tik dar labiau žudė, lygiai kaip ir 4,5 valandų sėdėjimas. Paskaudo užpakalį ir nugarą, o apie smegenų poilsį kalbėti net neverta. Bet čia aš bandau save teisinti ir nieko daugiau. Visi juk turėjom vienodas sąlygas.
Baigęs rašyti, darkart apžiūrėjau aplinkinius. Netikiu, kad tos pudruotos merginos ar auksiniai vaikinai gali išmanyti lietuvių kalbos rašymo subtilybes. Labai negražu kitus menkinti, bet manau, kad turi būti teisybė. Jie už mane geresni daugelyje sričių, bet ne rašyme. Ir jei toji teisybė yra, tuomet aš turiu juos aplenkt. Bet čia ir vėl tik savęs teisinimas.
O dabar nežinau nieko. Mėnesis laukimo ir tuomet viskas bus aišku. Reikia atsipalaiduoti, nors tai visiškai nepavyksta. Važiuosiu pas auklėtoją pasibūti su klase, jau vėluoju 20 minučių. Tikiuos neatsitrenksiu į kokią nors policininkės vairuojamą Renault, kaip kad jau yra buvę.
Na o kaip sekės jums? Dalinkitės įspūdžiais, man pvz. labai įdomu.
aš dar kartą patvirtinu posakį"neskubėk ir būsi pirmas".rašiau tema am.. "ar menas daro žmogų geresniu"(?..kažkas panašaus.). nuo pat pirmosios minutės kuisiaus po savo galvą ieškodama minčių pradžiai, per tą skubėjimą pamiršau laiką.nuostabu.perrašyti į švaraštį visko nespėjau. iš išvadų beliko vienas sakinys (na, bet toks riebus ir viską pasakantis.žinoma jo nebepamenu.)vykdytoja tiesiog išplėšė lapus iš rankų, grasindama jog neįskaitys egzo, tai teko jai pasiduoti.. t.suvokimas tai toks ganėtinai lengvas man atrodė.nežinau, viską susumavus džiaugčiausi pasiekusi 60%. blogai parašiau tą rašinį.o ir t.suvokime gali būti netikslumu.kalbant apie konkurenciją..tikiuosi ne man vienai taip nepasisekė.
Didžioji dalis mano įspūdžių yra blogo įraše. Naujausiame.
Eh. Rašiau analizę. Biliūno „Liūdnos pasakos“. Ištraukos, kurią analizavus buvau anksčiau, bet kažkodėl nė velnio neprisiminiau, apmaudu.
Labai man patiko, kad visi trys autoriai buvo mano mėgiami. Bet buvo gana sunku pasirinkti, ką rašyti, tad atmečiau tokiu absurdišku būdu: „Vaičiūnaitės šis eilėraštis pernelyg modernus, netinka; Skirgailoj per daug remarkų, netinka“. :D
O bijojau, kad neįmestų, pvz., Vaižganto su „Pragiedruliais“ ar kokio Maironio, Donelaičio. Va tada tai būtų smagu buvę.
Suvokimai man visada sekasi prasčiau, negu analizės, tad ir šis. Švelniai tariant, pribloškė. Na, bet atsakiau, regis.
Taip. Laukiam rezultatų.
O teisinuosi prieš save panašiai kaip tamsta.
Bet gal kaip nors viskas bus gerai. Smagu būtų sužinoti po to mėnesiuko, kokie rezultatai jūsų. {; Jei parašytumėt pm kokią, ar ką.
as sutinku, kad zmogus yra geras, bet nesutinku del to, kad jei leidi jam viekti esi tolerantiskas. Nes tada netoliaruoji jo kitos blogosios puses, ir tolerancija pasidaro labai proporcinga zmogaus prigimciai ir visa gyvenima ji veikusiems aplinkos veiksniams, be to, tuo met ji buna labai naivi, nes mano, kad visi yra geri, nors kai kurie yra blogi, o be to tolerancija neturi nieko bendra su tuo, ar zmogus geras ar blogas, nebent nuo to priklauso ne tolerancija, o tolerancija yra tai, kaip i juos ziuri. Cha, as tavo lietuviu mokytojos vaikas, pasiulysiu jei persvarstyt tavo rasini, jei busi gerai parases . "visi turejome vienodas salygas" skamba lyg sneketum apie koncentracijos stovykla. As tai megstu rasyt ranka. negi tau neidomu "piesti raides" ?! daug idomiau, negu barskint miktukas . as toj klaviaturoj amzinai pasiklystu, o ranka tai bent jau matai, kokias raides jau parasei ir nera agresijos praleisti daugybe, be to visos klaidos priklauso tik nuo to , kaip nevikriai judini ranka. tik bijau, kad su tokiu kaip mano rastas egzamino man neiskaitys. jau grasino. negi keistis? rastas tai mano kuno dalis, negaliu jo atsisakyti! ne ne juokauju, kol as laikysiu egzaminus jis dar 4 kartus pasikeis.
Redagavo sanamokranas 2008-05-21 18:35
jo jo, man irgi įdomu, kokie rezultatai jūsų bus.
imu manyti, kad rezultatu laukimas gasdina labiau uz pati egza.
Ooi, įsivaizduoju, kaip aš sustresuosiu kitais metais ir nieko neparašysiu. Baisu net dabar darosi.
labai girdėta situacija. labai. tik mano pasitikėjimas savimi (ar susireikšminimas) pernai buvo toks didelis, kad ir apeliaciją dar parašyti paskui išdrįsau, dėl per prastų rezultatų. Bet gal ir geriau, kad viskas išėjo taip. Galima žurnalistu būti ir be būtent tų studijų, o kartais tai net geriau. Esi protingas žmogus, Karoli, viskas priklauso nuo tavęs, jeigu labai norėsi - vis tiek kažkokiais keliais gausi tą žurnalistiką (: beje, ar nerašei netyčia į Miesto Laikraštį? nes ten amžinaipriėmimo konkursai, o stebint, kaip labai tu nori būti žurnalistu, būtų net keista, jeigu būtum ten nepasibandęs.
Tie, kur geriausiai moka, labiausiai ir nervinasi. Nes jei žinai, kad nieko nemoki, nereikia nervintis, kad susimausi - ir taip aišku.
O pagal išvaizdą apie rašymą nespręsčiau.
Tau dar gerai, aš paryčiais prieš egzaminą du kartus susapnavau, kad vėluoju į jį :D
Rinkausi Biliūno "Liūdna pasaka" , stebuklingai įkvėpimas pagavo vietoj ir laiku taigi visą rašinį (559 žodžius, man tai yra begalo daug , nes pamokų metu teišspausdavau vos 400 ir dabar savimi didžiuojiuosi) parašiau per pusantros valandos. Antra egzamino dalis taip nepradžiugino, bet viliuosi, kad per daug į šoną nunublūdijau su atsakymais :)
P.S.Niekada nenuvertink kitų, dabar yra begalė žmonių sugebančių gerai rašyti, žinau, tai neguodžia, bet net ir tos "prisipudravusios mergaitės" ar "auksiniai vaikinai" gali turėti nepaprasto kūrybingumo sielas. Net senolių išmintis skelbia "Nespręsk apie knygą iš viršelio" ;)
mhm, Kornelijus Platelis - jei neklystu, vienas iš Poetinio Druskininkų Rudens organizatorių ir šiaip smagus poetėlis.
Kaži kaip nurimt, kai jauti, jog bandomąjį parašei žymiai geriau? Na, taip, stengiaus pagerint savo interpretaciją, nevelt fakto klaidų ir apskritai susikišt į kišenę savo visus kontekstus, aišku, filosofija liko įterpta 8-) kaip aš kitaip. Rašiau Biliūną, nustebau dėl autorių, tikėjausi sunkesnių, na, Vaižganto, Škėmos (bet kur jau man taip pasiseks ;D), Gedos, Venclovos, bet šiaip nieko, kaip sakė, mokytoja, chrestomatinė jo apysakos ištrauka. Visąlaik rūpinaus, kaip įtalpinti visą interpretaciją į duotus 3 puslapius (kokio velnio juodrašty 4 duoda? gerai, gerai, braukymams/taisymams). Apsidžiaugiau ir ašen dėl Landsbergio bei Platelio, kol nesusidūriau su klausimais. Gerai, bent paskutiniai apie f-nį stilių prajuokino ;D Nesitikėjau tokių. Jau. Bandomajame man labiau pasisekė suvokimas, čia… nespėliosiu :) Baisiausiai supykdė eilinė mokytojų klaida. Konsultacijoj pateikė vienos meninės priemonės pavyzdį, o aš ėmiau ir patikėjau, nemaniau, kad gali klysti. O klydo, o aš ją nurodžiau su pavyzdžiu, o, kad ten tikrai netyčia tokią būtų galima įžvelgti. Svarsčiau dar nenešti vadovėlių ir ruoštis mokykliniam, bet gal nunešiu ;D
Tai jau ir eisiu -)
Man panaši situacija buvo per fizikos VBE - aptemo protas. Aš iš fizikos tikėjaus gauti 80, geriausiu atvėju 90. O gavau 99. Taigi ;]
uuu, keista, viena pažįstama rinkosi rašiniui tą pačią temą, tik kažkaip susuko tokią mintį, kad tolerancija tiek geriems, tiek ypač blogiems dalykams veda visuomenę į pražūtį, ir rėmėsi visokiais ten Hitleriais, kuriuos iš pradžių išrinko į valdžią ir toleravo, o vėliau visi puikiai žinom, kas iš to išėjo. tiksliai nepamenu. anw, libertinai gi vakarėlio muzika, o lietuvių egzaminas kažkoks, nežinau, nevakarėlis ;DD galėjai geriau kokių sigur rosų užsimest, va jie tai ramina. beje, už "horald and maude" pliusas ;)
Juokinga. Aš tave kažkada sapnavau, kažkoks iš dalies idiotiškas sapnas buvo. :))
Mane? Oho :}
Tik ar „Gr“ reiškia tą patį, ką aš ir galvoju?
Ne, tikriausiai, ne tą.
Ten išvis nesveikas sapnas buvo - su Vilniumi, Placebo, po to Kaunu, nepažįstamais žmonėmis, draugės pasiuntimu toli (kurį aš net pateisinau) ir galų gale tavimi ir kažkokia merga…
Šiandien išvis - sapnavau plaukiojančias žuvis, o kitame sapne - mažą šaldytuvą.
Aha, tikrai ne tą.
O sapnai yra puikus dalykas, vien dėl visų tų keistumų, kurie iš pradių ir nelogiški atrodo.
Tik prisistatyk, prašau, nes man nei Gr nei Filigree man nieko nesako, o sužinoti gi smalsu.
…ir galiausiai gavau to egzamino 94% ;D