!

Šie įspūdžiai turėjo būti publikuoti iškart po festivalio. Deja, penktadienį visoje Lietuvoje siautusi audra sugadino mano interneto liniją, kuri pradėjo veikti tik vakar. Taip kad informacija jau praradusi savo šviežumą, bet vis dar įdomi.

 

Ketvirtadienis, rugpjūčio 14 d.

 

Atvykstam į Vilnių 17:30, t.y. praėjus pusvalandžiui nuo būgnų fiestos pradžios. Pasiekus Rotušės aikštę neberandam jokio renginio. Skubam į Mokytojų namų kiemely, ten taip pat nieko nebevyksta. Sulaukus vakaro bandom patekti į WOO, bet klubo apsaugos darbuotojui mūsų 18-metiški pasai įspūdžio nedaro. Liekam nieko nepešę ir keliaujam atgal į butą. Ten daug kortų, daug juoko ir pakankamai kietas miegas.

 

 

 

Penktadienis, rugpjūčio 15 d.

 

Žadintuvas suskamba 08:40, atsikeliu 09:00. Nusiprausiu po dušu, net neįtardamas, kad šį malonumą kitąkart galėsiu patirti tik po trijų dienų. Pro langą matyti mūsų Opel Corsa, kuri yra užstatyta taip, kad išvažiuoti neįmanoma. Nusileidžiam į lauką, keliskart paspardom užblokavusiojo Nissano ratą. Signalizacija kaukia, niekas nereguoja. Skambinu 112, susitariu dėl policijos atvykimo. Galiausiai pasirodo vietinis senukas, pasako kur gyvena Nissano šeimininkas. Paskambinu jam laiptinėje, po kelių minučių pasirodo užsimiegojęs ~30 metų vyras. Jaučiu jo susierzinimą ir laikau kumščius, kad tik policija neatvyktų dabar, kuomet jos mažiausiai reikia. Patraukus automobilį iškvietimą iškart atšaukiu.

 

Susipakuojam daiktus, nusiperkam šiek tiek maisto ir išvažiuojam ieškoti Lydos plento. Truputį paklaidžioję galiausiai jį randam ir važiuojam link Šalčininkų. Klausom Klaxons, Arctic Monkeys ir kitų britų, svajodami (svajodamas?), kada nors juos pamatyti tame pačiame Be2gether.

 

12:30 ir mes jau Norviliškėse. Pasistatom palapinę, stebim pamažu besirenkančius žmones ir temstantį dangų. Aplink zuja daug savanorių, kurie čia atvykę jau pora dienų anksčiau, tam kad paruoštų teritoriją ir visaip rūpintųsi dalyvių gerove.

 

Savanoriai

 

 

Palieku palapinių miestelį ir žengiu į aktyviąją zoną. Erdvės čia išties yra įspūdingai daug, pradedu suprasti jog organizatorių pažadai apie 30-ies (?) futbolo stadionų dydžio festivalio teritorijos plotą yra teisingi. Apžiūriu skambančias skulptūras, Anties kiaušingalvį. Pagyvina bendrą teritorijos vaizdą, taip.

 

Dedikuota visiems dabartiniams protinguoliams

 

 

Sienos scenoje šėlsta BEHIND BARS, kuriuos matau pirmąkart gyvenime. Skamba kaip senieji LINKIN PARK ar dar senesni LIMP BIZKIT. Grojo pakankamai kokybiškai, nusipelnė mano plojimų.

 

BEHIND BARS vokalistas

 

 

Juos keičia viena iš penkiolikos grupių, kurias labiausiai norėjau pamatyti festivaly t.y. THIS. Ir ką gi, nuvylė. Grojo jie šauniai, vokalistė dainavo beveik neprasčiau nei įrašuos, tačiau pats jos įvaizdis pakankamai atgrasus. Tikėjaus charizmatiškos, Sheryl Crow tipo personos, o pamačiau viso labo dar vieną Ariną, nuolat kartojančią „kur jūsų rankos“. Nepaisant to, „Takin‘ a Little Time“ vis tiek išlieka viena puikiausių pastarųjų metų lietuvių sukurtų dainų. Deja, jos savo pasirodyme THIS net nesugrojo.

 

THIS

 

 

Žvalgiaus po teritoriją toliau, radau „Purvo zoną“ ir bent 10 drąsuolių, kurie pasiryžo nuo galvos iki kojų mirkti purve. Fotografavau juos ir saugojaus, kad kuris nors nesugulvotų bėgti ir pvz. apkabinti.

 

Purvo zona

 

 

Norėjos išlikti švariam, bet dangus vis niaukės ir liūdniausios prognozės išsipildė: pradėjo lyti. Iš pradžių maloniai, vėliau velniškai stipriai. Užsidėjau savanorių dovanotą geltoną lietpaltį ir ėjau šokti pagal FREAKS ON FLOOR. Pasirodė jie puikiai, jau dabar matau tuose vaikinuose perspektyvą.

 

Freaks on Floor - Symphony About a Good Man

 

 

Mano pakaitalo neturintys sportbačiai mirko toliau, bet visa kita buvo pakankamai malonu: žmonių vis daugėjo, tikra festivalio nuotaika irgi buvo jau čia pat. „Shiva“ bare pirmąkart paragavau vegetariškų kebabų, kuriuos dabar galiu rekomenduoti kiekvienam.

 

Lietui aprimus ėjom į Tamstą klubo palapinę, kur grojo HOKSHILA su kompanija, pasivadinusia BINGO SOUND SYSTEM. Atpažinau iš jų vienintelę Živilę, matytą TV3 transliuotame „Danguje“. Nors realybės šou gadina žmones, balso ji ten neprarado. Niekada nemaniau, kad toji mergina mėgsta regį, pasirodo klydau. Pliusas jai už tai.

 

Hokshila & Bingo Sound System - Flippin' da Bird

 

 

Tiesa, Hokshilos ir co pasirodymas vyko ne savo laiku, kaip ir viskas tądien Tamstos palapinėje. Dėl to teko kaip reikiant pakoreguoti savo išankstinį „kur eiti ir kur neiti“ planą. Tai sukėlė truputį nepatogumų, tačiau galiausiai išėjo į naudą – pamačiau daugiau atlikėjų negu tikėjaus, tarp jų ir tuos, kurių maniau tikrai nepavyks pamatyti dėl pasirodymų dubliavimosi skirtingose scenose.

 

Artėjo vakaras, darėsi šalta. Tolumoje, sutraukę didžiąją dalį žiūrovų, grojo BIX. Aš nesijungiau prie jų ir laukiau vienos iš asmeninių festivalio vinių – rokerių GIRLS AGAINST BOYS. Jų pasirodymą dar ilgai prisiminsiu ne dėl geros muzikos, o dėl kurioziškos pradžios. Užlipę ant scenos grupės nariai pamatė viso labo 15-20 žmonių, laukiančių jų pasirodymo. Daug gausesnis būrys tuo metu buvo kitoje scenoje ir lūkuriavo INFECTED MUSHROOM, dar kiti klausėsi niekaip pasirodymo nebaigiančių Bix'ų. GIRLS AGAINST BOYS vokalistas Eli nusijuokė tardamas: „Looks like it‘s going to be quite intimate performance tonight“. Atvykus iš Niu Jorko į kažkur Rytų Europos glūdumoje esančią Lietuvą, ir radus čia 20 tavo pasirodymo laukiančių klausytojų belieka tik juoktis. Nepaisant to, muzikantas išliko diplomatiškas ir ištarė pakankamai įtikinamus „It‘s wonderful to be here“. Dviejų bosinių gitarų skambesys ir šviesos efektai pamažu traukė žmones, ir po kelių dainų, publika pagausėjo bent penkiskart. Aš tuo tarpu sulaukiau „Basstation“ ir nuėjau apsižvalgyti kitose scenose. Galutinai įsitikinau, kad GIRLS AGAINST BOYS muzika yra monotoniška. Per daug monotoniška,  kad galėtum be perstojo klausytis ištisą valandą, net ir matant juos gyvai.

 

Girls Against Boys - Disco 666

 

 

Pilies scenoje tuo metu grojo INFECTED MUSHROOM, sulaukę nepalyginamai didesnio palaikymo. Jų elektroninis skambesys truputį ne mano skoniui, tad net nebandžiau įsilieti į bendrą minios šėlsmą. Mintyse užsidėjau kryžiuką, tarsi „taip, aš mačiau ir INFECTED MUSHROOM“ ir vėl žygiavau iki Tamstos klubo. Ten pasirodymą jau baiginėjo ARBATA. Pavyko išgirsti vienintelę „Turbo pana“, kuri gyvai skamba turbūt dešimtkart maloniau, nei toji nusaldinta albumo versija. Dabar suprantu tuos, kurie peikė „Linkėjimus tau“ ir rekomendavo man apsilankyti gyvame šios grupės pasirodyme.

 

Arbata - Turbo pana

 

 

Nespėjus pamatyti Arbatos atsisveikinimo – vėlgi ėjimas kitur, šįkart prie Kelio scenos, kur pasirodymui jau ruošėsi TRICKY komanda. Nuolatinis bėgiojimas iš vienos scenos į kitą galiausiai pradėjo kaip reikiant erzinti. Suspėti visur, kad ir kaip stengiaus buvo neįmanoma. Gailėjaus, kad taip ir neišbuvau Arbatos pasirodyme iki galo, tačiau bent jau sugebėjau užsiimti neblogą poziciją prieš TRICKY koncertą. O pasirodė jis dviprasmiškai. Man asmeniškai trūko garso (daugelis dainų labiau priminė savotišką šnabždėjimą, nors tarkim, kad taip ir turėjo būti) ir malonesnės kompanijos aplink (nuo saviškių atsiskyriau, norėdamas lįsti arčiau, o ten radau tik žmones, nelabai suvokiančius kas tas TRICKY per vienas). Labiausiai laukta „Council Estate“ nuskambėjo pakankamai silpnai, vėl gi dėl garso nepakankamumo. Užtai pats TRICKY atidavė pasirodymui visą save. Kaip ir įprasta jis nuolat nežmoniškai aktyviai (būtent) kratė galvą ir patyrė visišką euforiją atliekant „Past Mistake“. Buvau matęs jo pasirodymus YouTube pagalba, tačiau stebint viską gyvai jausmas persidavė tiesiai į paširdžius. Tikėjaus iš Tricky tamsios nuotaikos, ją su kaupu ir gavau. O juk scenoje jis buvo ne vienas. Veronika sudainavo tiek pat, jei ne daugiau kūrinių už patį koncerto kaltininką. Įrašau save į jos fanų sąrašą ir gailiuosi, kad nenufilmavau, kaip ji atliko savo vardu pavadintą kūrinį.

 

Tricky & Veronika

  

 

Vakarėlis tęsėsi toliau, šįkart su Tamstos klubo palapinėje grojančiais FLAMINGO. Vaikinam kilo problemų su gitaromis, tad jų pasirodymo vėlavimas dar labiau išmušė iš vėžių visą Tamstos pasirodymų grafiką. Išgirdęs jau vizitinėmis kortelėmis tapusias „Shutdown Baby“ ir „Custom Thrills“ bėgau ieškoti naujų įspūdžių.

 

Flamingo

 

 

Melancholiškieji danai DOI tam puikiai tiko. Jų muzika būtų idealiai tikusi pirmosios festivalio dienos pabaigai, deja, miego dar nesinorėjo.

 

Doi

 

 

Sigur Ros‘išką DOI nuotaiką išmainiau į FLAMINGO Tamstoje pakeitusius REQUIEM, kurie grojo dainas dar iš 1998-aisis išleisto albumo „Niekam nežinomi žmonės“. Pasirodymo kulminacija buvo nebepamenu kokio konkurso nugalėtojos Ramintos atlikta daina, apie Lietuvą Tėvynę. Iš pirmo žvilgsnio net pilnametystės nesulaukusi mergina savo šypsena nuginklavo visus palapinėn susirinkusiuosius ir padedama Psicho ir kitų REQUIEM narių grojimo sudainavo savo paties sukurtą dainą. Nei drąsos, nei vokalo galimybių jai netrūko, tad beliko žiūrėti ir stebėtis, kaip ta iš niekur atsiradusi mergina susiskynė daugiau žiūrovų simpatijų nei patys REQUIEM. Naiviai einu į YouTube ir tikiuosi, jog kas nors bus nufilmavę Ramintos dainą. Aš pats šio darbo nesiėmiau – perdaug įdomu buvo to pasirodymo klausytis.

 

Grįžęs į palapinę sutikau pora draugų, kurie gyrėsi turį DOI albumus. Pasirodo, kol aš linksminaus su REQUIEM, DOI vaikinai noriai bendravo su negausia publika ir dovanojo jiems savo „Sing the Boy Electric“. Akimirką nuliūdau, bet verčiau nutariau džiaugtis jų sėkme. Atsiminęs, jog 02:00 ore.lt palapinėje turėjo būti rodomi trumpametražiai filmai bėgau ten, bet radau tik linksmai skambančią muziką ir keletą jau dieną susipažintų, iki tol tik virtualiai žinomų kolegų. Irgi neblogai. Vėliau – naktiniai pokalbiai apie gyvenimo prasmę, alkoholis ir miegas palapinėje su visais rūbais. Kojos vis dar buvo drėgnos, bet galvoje buvo per daug įspūdžių, kad spėčiau dėl to krimstis.

 

 

 

Šeštadienis, rugpjūčio 16 d.

 

Sunkus rytas. Palapinėje prakaituojančiai karšta; miegoti pavyko viso labo 4 valandas. Iš vietinių kaimynų rusų pasiskolinau ugnies ir išgėriau puodelį karštos arbatos. Lyrinis nukrypimas: neaišku, kaip rusai jautėsi šiame festivalyje. Niekas jų nediskriminavo, tačiau kas 50 metrų plevėsuojančios Gruzijos vėliavos darė savo įtaką.

 

Karas

 

 

Apskritai, iš Gruzijos nacionalinių simbolių skaičiaus gausos buvo galima pagalvoti, jog festivalis vyksta ne Lietuvoje, o Katie Melua tėvynėje. Lietuviai kaip žinia sugebėjo kaip reikiant susivienyti tik per krepšinį. Lietuvos ir Kroatijos rinktinių mačas buvo desertas tam sunkiam rytui. Sužibėjęs Lukauskis ir kiti vyrai sukėlė didesnį ažiotažą nei bet kuri pirmąją dieną pasirodžiusi grupė. Ačiū Delfi už didžiulį ekraną, kuris nors ir nekokybiškai, bet pakankamai padoriai rodė mūsų triumfą prieš kroatus.

 

Gaila, kad pergalės džiaugmas nenuplovė vis purvinėjančio kūno. Žinoma, šiam tikslui festivaly buvo įrengti dušai, bet pusvalandį išlaukęs eilėje sužinojau malonų dalyką: nebeliko vandens! Neaišku kas buvo už tai atsakingas, faktas, kad vandens galėjau gauti tik lauko prausyklėse. Norint jas pasiekti reikėjo bent pora metrų žengti dumblu, o mano apavui tai buvo pernelyg didelis išbandymas. Nieko nepešęs grįžau palapinėn, sunaudojau pusę paskutinę akimirką kuprinėn įsidėtų drėgnų servetėlių, nusiteikiau, jog jau esu žvalus ir pabendravęs su visais draugais ėjau ieškoti to, ko čia ir atvažiavau: muzikos.

 

Mano paties nuotrauka mano bloge. Retas atvejis!

 

 

Sienos scenoje radau rusus CHEESE PEOPLE. Funk ritmais apipintas kniaukiantis vokalistės balsas netikėtai puikiai tiko dienos pradžiai. Šokom pagal jį tol, kol pajutau artėjantį saulės smūgį.

 

Cheese People

 

 

Šeštadienis buvo neginčytinai karščiausia festivalio ir, drįsčiau spėti, viena karščiausių visos šios vasaros dienų. Bet kuriomis kitomis aplinkybėmis būčiau gulėjęs savo lovoje prie praviro lango, tačiau būnant festivalyje tokių patogumų nebuvo galima sau leisti. Be2gether vyksta kartą per metus, tad šiek tiek atsipūtęs Liberalcentristų palapinės pavėsyje (jokios reklamos Zuokui!) ir išgėręs besibaigiančias vandens atsargas toliau ėjau semtis muzikos. Skrandis prašėsi valgyti, priešingai nei leido piniginė. Apskritai, maisto kainos festivalyje buvo velniškai didelės, turint galvoje, kad didžiausia dalis žiūrovų – tėvų išlaikomi nepilnamečiai ar studentai. Bokalas alaus – 6 lt, 0,5 l buteliukas kolos – 4 lt, pora bulvinių blynų – jau 12 lt. Prie to pridėjus minimum 130 lt  bilieto kainą ir palapinių bei automobilio mokestį tampa aišku, kodėl daugelis ignoravo Be2gether, argumentuodami, jog šis festivalis viso labo yra pinigų vogimo mašina.

 

Kita vertus, pinigai anksčiau ar vėliau yra uždirbami, tuo tarpu Aistės Smilgevičiūtės ir SKYLĖS koncertiniai pasirodymai gali pvz. po metų ir baigtis. Rašau apie juos, nes būtent ši kompanija buvo dar vieni, užbūrę publiką pagrindinę festivalio dieną. Nors iš Aistės aprangos buvo galima įtarti, jog dabar yra ne 32, bet 16 laipsnių karščio, o nuolat nuo kaklo krintantys masyvūs karoliai nepadėjo atsipalaiduoti, jokios aplinkybės nesutrukdė jai ir SKYLĖS vyrams surengti dar vieno nusilenkti verčiančio pasirodymo. Ore tvyranti senųjų baltų dvasia ir  finalinė, netikėtai prie karo Gruzijoje savo prasme priderinta „Teogonija“ – viskas buvo atlikta profesionaliai, su didžiule energija ir atsidavimu muzikai. Mano subjektyvia nuomone būtent Aistės ir SKYLĖS pasirodymas buvo geriausias tarp visų Be2gether grojusių Lietuvos atlikėjų ir nei kiek nenusileido daugumai užsienio talentų. Plojimai.

 

Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė

 

 

Karštis vėl padarė savo, o ir su draugais, kuriuos kitąkart sutiksiu gal tik po pusės metų norėjosi bendrauti. Taip kad atsisakiau planų pamatyti MAKE IT REAL PROJECT, nors jie buvo vieni iš to „būtinų išgirsti“ penkioliktuko. Neaišku kada pasitaikys kita proga įvertinti šiuos lietuviškuosius Portishead, tačiau teisinu save, jog trip-hopo klausyti reikia tikrai ne 17 valandą.

 

Neilgai trukus vėl lūkuriavau prie Kelio scenos. Čia dar vieni iš top penkiolikos – Olandijos electro-gothic rokeriai CLAN OF XYMOX. Kaip ir tikėjaus, išvydau pirmose eilėse keletą Lietuvos juodmarškinių, deja, labiau primenančius vyno padauginusius jaunuolius, nei paslaptingus tamsiosios muzikos klausytojus. Nors publika buvo pasyvi, CLAN OF XYMOX savo darbą atliko profesionaliai – dainos skambėjo tolygiai įrašams. Patiko, jog vokalistas nebuvo abejingas klausytojams. Į vieną iš jų, labiausiai besikratantį ir kartu dainuojantį kiekvieną dainą, netgi asmeniškai atkreipė dėmesį („Guy over there. You are rock“). Juokingiausia, jog pats pagirtasis į tai niekaip nesuregavo. Sulaukęs labiausiai patinkančios „There‘s No Tomorrow“ palikau muzikantus, mintyse uždėdamas jiems didelį pliusą.

 

Clan of Xymox - Jasmine and Rose

 

 

Karštis mažėjo, artėjo malonus vakaras. Žmonių rodės beesą daugiau nei pirmąją dieną, visur skambėjo muzika ir vyko tikras festivalio gyvenimas. Nežinau koks jausmas yra būti Glastonbury ar Roskildėje, tačiau šeštadienio vakarą Be2gether įkvėpė savą pakilią atmosferą, kurios laukiau Norviliškėse netgi labiau nei pačių muzikinių pasirodymų. 

 

Nusišypsojau ir bėgau užsiimti vietą pirmoje eilėje Pilies scenoje. MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY – dar vieni vakaro headlineriai – ten jau ruošės pasirodymui. Vėlavo jis bene pusvalandį, tačiau šių vokiečių surengtas šou su kaupu atpirko visą sugaištą laiką. Taip, jų muzika nežaloja ausų, bet yra neišbaigta, o ir kokybiškesnis vokalas būtų ne pro šalį. Tačiau užteko pamatyti pačius MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY, kad pasidarytų aišku, jog šios grupės pasirodymuose ne muzika užima pirmą vietą. Raudonu fraku ir skrybėle pasipuošęs super lieknas vokalistas, bakenbartus išsipiešęs bosistas, a la elegantišką įvaizdį susikūręs klavišininkas, laisvo elgesio merginą primenanti antroji vokalistė, pankiška šukuosena bandantis išsiskirti būgnininkas ir, ta daam, trumpa suknele ir nekalta šypsena gundanti gitaristė, kuri savo jaunystės dienas praleido būdama berniuku.

 

My Baby Wants to Eat Your Pussy

 

Šis penketukas scenoje sukūrė šėlsmą, priminusį man, jog koncertų metu bendravimas su publika yra ne mažiau svarbus, nei pati muzika. Vokalistas laužyta anglų kalba nuolat išjudindavo klausytojus, klavišininkas kuriam laikui buvo išbėgęs tiesiai į minią, o gitaristė(as) parodė, kad gitara galima groti ne tik mediatoriumi, bet ir būgnų lazdele arba… užpakaliu. Minia linksminosi.

 

My Baby Wants to Eat Your Pussy - So Deep

 

 

Ekstravangatiškieji vokiečiai dar tars savo žodį Europos scenose, tuo tarpu už kelių šimtų metrų už jų grojo MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY tautiečiai, jau šilto ir šalto matę ir Lietuvoje nebe pirmąkart viešintys FOOL'S GARDEN. Sulaukiau „Dreaming“ ir kartu su pora tūkstančių žiūrovų dainavau „Lemon Tree“. Kaip ir tikėjausi, būtent toji daina sukėlė maloniausius jausmus visame Be2gether, nuvainikavusi TRICKY „Council Estate“ ir GROOVE ARMADA „Superstylin‘“. Ar tai gerai, ar blogai spręsti ne man.

 

CLINIC, ar FISHBONE. Į kur eiti? Žinoma į CLINIC. Grojo jie iškart po FOOL'S GARDEN Sienos scenoje, mažiausioje tiek savo dydžiu, tiek lankomumu. Klausytojų buvo geriausiu atveju keli šimtai, bet patys CLINIC nariai į tai nekreipė dėmesio. Jie atėjo, preciziškai tiksliai sugrojo savo valandos trukmės repertuarą ir išėjo. Nuvylė? Ne. Maloniai nustebino? Taip pat ne. Nors tai buvo labiausiai lauktas festivalio pasirodymas, didžiausią įspūdį palikusiu jo nepavadinčiau. Pritrūko emocijų, kažko, kas pakeltų patį aukščiau už muziką. Galbūt „Distortions“? Turbūt. Nuliūdau jos neišgirdęs. Kita vertus, reikia jausti saiką. Juolab kad man, kaip gan užkietėjusiam indie rock klausytojui, matyti scenoje tuos keturis šio stiliaus profesionalus buvo malonu. O ir pašokti smagiai pavyko, per „The Witch“ ir „High Coin“. Pliusas.

 

Clinic - Shopping Bag

 

 

Kas toliau – o gi GROOVER ARMADA! Festivalio vinis, didžiausias žmonių traukos objektas. Kaip ir nuspėjau, aš jų visos jėgos nepajutau. Likau ištikimas kompanijai ir nesiveržiau artyn scenos, tad pavyko tik tolumoje matyti muzikantus, vieną po kito grojančius savo elektroninius šedevrus. Šviesos efektai, minia šokančių klausytojų – viskas kaip ir planuota. Tik mano paties jėgos jau buvo bene užgesę, tad atšokau „Lightsonic“ ir kartu su draugais išėjau į Tamstos palapinę, kur pasirodymui rengėsi SUICIDE DJs. Kad ir kokie puikūs savo stiliuje yra GROOVE ARMADA, darkart įsitikinau, jog neturiu savy klubinės dvasios. O ir būti pirmoje eilėje prieš bene perspektyviausius Lietuvos muzikos talentus buvo maloniau, negu matyti GROOVE ARMADA narių siluetus.

 

Groove Armada - Get Down

 

 

Belaukiant SUICIDE DJs tarsi beviltiškas alkoholikas gulėjau šokių aikštelėje ir kovojau su miegu, kuris nepraėjo net ir prasidėjus koncertui. Kojos nebeklausė, bet akys džiaugėsi tuo, ką mato. Vidas ir Ainis tiesiogine to žodžio prasme valdė publiką, versdami juos ne tik atlikti jau tradicinį „kairėn-dešinėn“ skambant „Final Shot“, bet ir tūpti, skaičiuoti iki 10 ir kitaip vaikiškai linksmintis. Svarbiausia, jog SUICIDE DJs jau yra pasiekę tokį lygmenį, kad publika entuziastingai jų klauso. „Dieve leisk“, „Samurai Song“, „Time to Leave“ – viskas nuskambėjo puikiai, tad galima įsivaizduoti džiaugsmą sužinojus, jog SUICIDE DJs jau baiginėja debiutinio albumo įrašus. Abejoju, ar jis pasirodys jau mano gimtadieniui (rugsėjo 11 d.), bet pasidovanosiu jį sau bet kokiu atveju.

 

Suicide DJs - Time to Leave

 

 

HAPPYENDLESS yra dar vieni, kurių pirmasis albumas laukiamas asmeninėje kolekcijoje. Deja, klausant SUICIDE DJs buvo neįmanoma persiplėšti ir bėgti Pilies scenon pas HAPPYENDLESS DJ‘ėjus. Kiek teko girdėti, nieko super įspūdingo jie neparodė, taip kad nesigailėsiu. Bet albumo vis tiek laukiu.

 

2 valanda ryto grįžom į palapinyną, visiškai bejėgis (bejėgiai?). Vėl gi tie patys naktiniai pokalbiai ir galiausiai trumpas, bet kietas miegas, palydintis vieną turiningiausių šių metų dienų.

 

 

 

Sekmadienis, rugpjūčio 17 d.

 

Vis dėlto, šeštadienio rytas iš atrodė kaip lengvas pasivaikščiojimas prieš tai, kas galvoje dėjosi sekmadienį. Arbatos šįkart nebepavyko pasidaryti, prie dušų eilės taip pat nebuvo, nes visi žinojo, jog jie neveikia. Tąkart būtų pravertus toji pati gaisrininkų mašina, liejusi vandenį ant žmonių dieną prieš (ar aš apie tai nerašiau?). Originalus problemos sprendimo būdas. Galva sukos, visgi, šįkart 5 valandų miegas kaip pirtis prikaitusioje palapinėje neatnešė didelio džiaugsmo. Lunatikuodamas apsirengiau skalbimo reikalaujančiais rūbais, sunaudojau paskutines drėgnas servetėles ir išėjau ieškoti Opel Corsa vairuotojos. Susitariau dėl grįžimo ir pradėjau pakuotis daiktus. Jėgų ir noro toliau linksmintis nebebuvo visiškai. Darkart apėjau visą festivalio teritoriją, nusipirkau pora suvenyrų, atsisveikinau su festivalyje lydėjusiais kompanionais ir išvykau namo. Nepamačiau nei ŽIVILĖS BA, nei SWEETSALT, bet dėl to nesukau sau galvos. Jų eilė dar ateis.

 

Žvilgsniu palydėjau tolstančias Norviliškes ir supratau, jog tai, kas vyko čia šį savaitgalį buvo įspūdinga. Dar prieš 20 metų Lietuvoje buvo problematiška gauti bet kokius alternatyvios muzikos įrašus, o dabar toje pačioje šalyje (jau antrąkart!) surengtas tikras šios muzikos festivalis, maža to, į jį susirinko 12 000 entuziastų. Tad velniop kritikus, nes Lietuva žengia į priekį ir aš džiaugiuos pats prie to prisidėdamas. O kadangi visi esam savanaudžiai, vienu sakiniu apibendrinsiu savąją festivalio naudą: Be2gether buvo smagiausias vasaros nuotykis. Ačiū.

 

P.S. manau, kad bet kokiame koncerte 50% malonumo sudaro pats grupės pairodymas ir 50% - kompanija. Tad išskirtiniai aplodismentai šiems žmonėms:

 

Skirmai – už patikimą vairavimą visus tuos šimtus kilometrų.

Ignui, Žilvinui ir Kęstui – už įsikūrimą pačiomis pirmosiomis valandomis.

Justui ir Martynui – už puikią kompaniją.

Gintarei – už dar vieną šaunų susimatymą, šįkart trukusį net tris dienas.

Edvinui – už draugiškumą.

Mažeikių delegacijai – už nuolatinę šypseną paties veide.

Marijampolės delegacijai – už tai, kad padėjo atstovauti mūsų miestą.

Miglei, Viktorijai ir ore.lt vaikinui, kurio vardo taip ir neįsiminiau – už malonias pažintis.

Aleksandrai – už dar malonesnę pažintį.

Vaidai (?) kodiniu vardu Bembis – už įsijautimą. Jei visi žmonės būtų toki atsipalaidavę kaip tu, be2gether būtų dar bent dešimtkart geresnis.

 

Jūs visi šaunuoliai.

 

P.P.S. Medalis tam, kuris viską perskaitė nuo pirmo, iki paskutinio žodžio. Šokoladinis.

 

Rodyk draugams

Be2gether 2008 bus ypatingas visų pirma dėl to, kad tai yra pirmasis didelio mąsto muzikinis festivalis, į kurį aš vykstu. Esu lankęsis daugelyje koncertų, tačiau festivalius visada aplenkdavau. Vienintelė išimtis - praėjusių metų Alytaus ZooFest, kuris buvo puikus, bet savo ažiotažu neprilygsta tam, kas jau už dviejų dienų vyks Norviliškėse.

Mintyse piešiu minią išlavinto skonio klausytojų, kurie vyks festivalin gerai praleisti laiką ir parodyti, jog ir Lietuvoje žmonės moka linksmintis ir vertinti muziką. Manau, kad kiekvienas iš jų turės didesnius ar mažesnius tikslus, kuriuos sieks ten įgyvendinti ir dėl kurių nepagailėjo 135+ litų. Manieji iš muzikinės pusės yra toki:

Įvertinti THIS. Trys dainos - tai yra viskas, ką aš turiu savo kolekcijoje iš THIS pusės. Nežinau nei kas sudaro šią grupę, nesu matęs jų puikiojo balso vokalistės. Bet tų trijų dainų pakako, kad suprasčiau, jog šie lietuviai verti dėmesio. Savotiška mūsų šalies Alanis Morissette. Daug klausytojų jie nesutrauks, bet aš būsiu vienas iš jų.

Pamatyti FREAKS ON FLOOR. Girdėjau apie šiuos vaikinus daugybę gerų žodžių. Dabar bus pats laikas įvertinti jų muziką.

Pagaliau gyvai išgirsti ARBATA. Man ši grupė taip patinka, kad http://manomuzika.wordpress.com netgi aprašiau jų albumą. Truputį gėda, kad niekada nebuvau jų koncerte. Dabar šį minusą ištaisysiu.

Pajusti tikrą roką su GIRLS AGAINST BOYS. Elektronika man darosi vis artimesnė, tačiau tikrai nepralenkia, ir turbūt niekada nepralenks gyvai skambančių gitarų ir būgnų. Taip kad užuot klausęsis Infected Mushroom eisiu į Sienos sceną, kur gros Girls Against Boys. Jie nėra Oasis, Franz Ferdinand ar kiti mano favoritai, bet groja tipišką XXI amžiaus amerikietišką roką, kas irgi nėra blogai. Nors vokalistui nepamaišytų stipresnis balsas, galvą pakratyti klausant šių vaikinų vis tiek pavyks.

Išgirsti TRICKY. Perklausius naujausią jo albumą tampa aišku už ką Tricky yra taip giriamas. Gaila, nesu girdėjęs ankstesnės jo kūrybos, bet ir „Knowle West Boy“ yra geriau nei nieko. Council Estate ir Bacative bus topinės dainos.

Pirmąkart pamatyti Psichą ir REQUIEM. Kažkada man jie buvo numeris 1. Tikiuos gros pakankamai daug senesniųjų dainų. Prisijungsiu dainavimu.

Įvertinti MAKE IT REAL. Daina Building leidžia juos vadinti lietuviškaisiais Portishead. Gaila, kad gros 17 val. Trip-hopas man yra visiškai nakties muzika.

Prisidėti prie gotukų klausant CLAN OF XYMOX. Jei rimtai, manau, kad atsiras viena kita dešimtis Kunigunda Lunaria tipo publikos, kurie į Be2gether vyks vien tam, akd pamatytų Clan of Xymox. Man tai viso labo bus dar vienas lengvas susipažinimas su visais gothic dalykėliais, kurie traukia savo paslaptingumu. O ir Clan of Xymox geriausių dainų rinkinys susiklausė puikiai.

Pagaliau sužinoti, kas gi tie MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY. Kodėl eMule neranda jų dainų? Kodėl SoulSeek (SOULSEEK!) neranda jų dainų?! Grupė pristatoma kaip būsimi Europos scenų užkariautojai, o kol kas apie juos žinau tik tiek, kad vienas grupės narys yra transvestitas (dovanokit jei čia tik gandas). Irgi šis tas.

Dainuoti Lemon Tree kartu su FOOLS GARDEN ir tūkstantine minia klausytojų. Daug kas eis į Fools Garden pasirodymą vien dėl Lemon Tree. Aš irgi vienas tokių. Na, dar dėl Closer ir Man of Devotion. Na ir Wild Days. O žiū, jau šis tas. Geri juk tie Fools Garden!

Atiduoti visą save CLINIC. Ačiū Gabrielei, kad supažindino mane su jų muzika. Išskirtiniai jie, ne kitaip. Clinic pasirodymas turėtų būti aukščiausias taškas visame festivalyje, bent jau man.

Šokti pagal GROOVE ARMADA. Tegul groja viską iš savo geriausių dainų rinkinio ir aš būsiu laimingiausias žmogus festivalyje. Superstylin’, My Friend, Purple Haze (!!!) - juk tai super kūriniai, kaip ir likusieji 11 neišvardintų.

Dar daugiau šokti pagal Power Forever ir HAPPYENDLESS. Kaip man patinka lig tol tik įrašuose girdėtas grupes klausyti gyvai.

Įsitikinti, ar gyvai ŽIVILĖ BA dainuoja taip pat puikiai, kaip ir įrašuose. Šaunuolė ši mergina. Originalumo gal ir trūksta, bet bent jau savo alanismorisetiškame (ir vėl) stiliuje ji sukas šauniai.

Pažiūrėti, kiek patobulėjo SWEETSALT. Kiek žinau šie vaikinai nestovi vietoje, įdomu kokį lygį jau yra pasiekę. Dar vienos Lietuvos viltys.

Kągi, 15 būtinų pamatyti atlikėjų per tris dienas. Nežinau tai daug ar mažai - juk iš viso be2gether pasirodys jų net 76. Ne su visais susipažinau, daugelio ir nepamatysiu. Nesu Dievas ir negaliu būti vienu metu keliose vietose. O to visai norėtųsi, nes dėl pasirodymų dubliavimosi liksiu neišvydęs Infected Mushroom, Flamingo, Doi, Fishbone, Suicide DJs ir Bekešo vilkų. Liūdna dėl visų, bet nustoju skųstis ir džiaugiuos tuo ką turiu t.y. turėsiu.

Galų gale, festivalis - tai ne vien muzika. Tai ir nesuplanuojami nuotykiai su nesuplanuojamais žmonėm. Laukia įdomumai. Ir viskas jau po dviejų dienų. Puikumėlis.

Sound-o-da Groove Armada, We Supastylin’!

Rodyk draugams

Galiu pasidalinti nauju savo įpročiu: skaitydamas knygą skirtukais pasižymiu labiausiai patikusias vietas ir baigęs išrašau jas į MS WORD lapą. Taip pamažu kaupiu įdomių faktų/minčių/sentencijų rinkinėlį, kurį karts nuo karto paskelbsiu ir šiame bloge.

Paskutinioji mano perskaityta knyga - Istorijos enciklopedija. Nepamenu nei leidėjų, nei autorių. Žinau tik tiek, kad lietuviai yra išvertę šią knygą, o ne patys sudarę.

Daugiausia, ką man ji davė buvo galutinis supratimas, kad žmogus, asmenybė yra 1) siekiantis valdžios 2) menkavertis visoje pasaulio istorijoje. Žinojote tai ir patys? Aš taip pat. Bet gal nebūsit žinoję to, ką parašysiu apačioje.

Prašom: keisčiausi, šokiruočiausi, tragiškiausi, o kartais ir linksmiausi faktai bei citatos, kuriuos atradau skaitydamas Istorijos enciklopediją.

 

Asirų vyrai galėjo parduoti (ir parduodavo) žmonas į vergiją, kad apmokėtų skolas (1900-612 m. pr. Kr.)

 

*

 

Niekas nežino, kur žydai gyveno prieš atkeliaujant į Palestiną.

 

*

 

Egiptiečiai musėms vaikyti naudodavo žirafų uodegas (6000-200 m. pr. Kr.)

 

*

 

„Vieną dieną Gautama Sidhartha suvokė, koks pilnas kančių žmogaus gyvenimas, metė šeimą ir išėjo ieškoti tiesos. Vėliau jis pasiekė nušvitimą ir buvo pavadintas Buda – „praregėjusiuoju“. (1500-500 m. pr. Kr., Indija)

 

*

 

Kiekvienas laisvas keltas turėjo savo garbės vertę. (500 m. pr. Kr. – 43 m. po Kr.)

 

*

 

„Jėzaus Kristaus mokymo esmė buvo meilė ir pagarba kitiems. Po trejų metų romėnai jį nukryžiavo“. (27-337 m.)

 

*

 

Šis ir pomirtinis pasauliai majams buvo tolygūs, todėl jie nesukdami galvos išplėšdavo gyvam aukojamam žmogui širdį, kad dievai ir protėviai būtų patenkinti ir atlygintų gausiu derliumi. Majų žmonių vis mažėjo dėl nuolat rengiamų žygių grobti belaisviams, kurie buvo aukojami dievams. (300 m. pr. Kr. – 800 po Kr.)

 

*

 

„Nuo Hanų dinastijos žlugimo iki Sujų iškilimo Kinija buvo susikaldžiusi į tris karalystes: Vei šiaurėje, Šu vakaruose ir U pietuose.“

 

Imperatorius Jang Di be saiko statydinosi rūmus ir švaistė pinigus kitokioms pramogoms, o pristigęs lėšų, pareikalavo dešimties metų mokesčių iš anksto. (Kinija 589-907 m.)

 

*

 

„<...> kai bulgarai buvo sumušti Bazilijus II Bulgarmušis įsakė apakinti 14 000 bulgarų, ir bulgarų chanas nuo patirto šoko numirė.“

 

811 m. užmušę Bizantijos imperatorių Nikiforą I, bulgarai iš jo kaukolės padarė taurę savo chanui Krumui. (Bulgarai ir Slavai 600-1453 m.)

*

 

„Šventoji Romos imperija nebuvo nei šventa, nei romėniška.“

 

Kai basas ir skarmaluotas Henrikas IV 1077 m. sausio mėnesį atvyko pas popiežių Kanosą atgailauti, Grigalius VII tris dienas jį vertė šalti pūgoje, bet ketvirtą dieną atleido. (Šv. Romos imperioja, 962-1440 m.)

 

*

 

Mirusį vadą vikingai sudegindavo, paguldę į laivą su visokiu turtu, kurio gali prireikti pomirtiniame gyvenime, be to, dažnai paaukodavo vergę. Laivą padegdavo artimiausias giminaitis. Jis būdavo nuogas, nes į šį pasaulį ateiname ir iš jo išeiname nuogi. (Vikingai apie 600-1000 m.)

 

*

 

„Driskių žygiui vadovavo Petras Atsiskyrėlis ir Valteris Neturtėlis.“

 

1212 m. apie 50 000 vaikų iš Prancūzijos ir Vokietijos iškeliavo į Palestiną, bet dauguma jų mirė badu arba buvo parduoti į vergiją (vadinamasis Vaikų kryžiaus žygis). (Kryžiaus žygiai 1095-1291 m.)

 

*

 

„<...> Henrikas kartą neva sušukęs: „Kas mane išgelbės nuo šio maištingo kunigo?“. Keturi riteriai jį supratę paraidžiui ir Beketą nužudę. Vėliau Henrikas atgailavo dėl šio nusikaltimo.“ (Henrikas Anžujietis 1154-1189 m.)

 

*

 

Fudživarų giminei atėjo galas, kai jie pristigo dukterų, pagal tradiciją tekančių už imperatoriaus.

 

Prieš mūšį samurajams reikėdavo melstis ir visaip rodyti savo galią: rėkauti, triukšmauti, gąsdinti priešą gongo dūžiais. (Šiogunai ir Samurajai 1200-1500 m.)

 

*

 

Didžioji laisvių chartija iš tikro buvo pasirašyta prievarta: „1215 m. baronai pričiupo karalių Joną Ranimido pievoje netoli Temzės ir privertė savo antspaudu patvirtinti Didžiąją laisvių chartiją. (Anglija 1215-1485 m.)

 

*

 

„Apskritai mongolai pasaulyje bemaž nepaliko pėdsako, tiktai išžudė baisybę žmonių ir sugriovė daug miestų.“

 

*

 

Europos miestai bbuvo nešvarūs, gatvėse pilna šiukšlių, žiurkių ir žmonių išmatų. Atliekos buvo mėtomos pro langus ir sumindomos praeivių. (Maras 1347-1351 m.)

 

*

Imperatorius buvo laikomas dievu, su juo galėjo kalbėtis tik žyniai ir didikai. Kai jis keliaudavo per sostinę, prastuomenė turėdavo žiūrėti į žemę.

 

Per metus actekų žyniai išplėšdavo širdį 20 000 aukų. (Actekai 1430-1520 m.)

 

*

 

Popiežius Rodrigas turėjo daug nesantuokinių vaikų ir norėjo, kad jie visi būtų įtakingi žmonės. (Italija 1460-1530 m.)

 

*

 

Prieskoniai būdavo brangūs bet būtini. Jie paslėpdavo druskos ir švinktelėjusios mėsos skonį.

 

Ferdinandas Magelanas iš tikro neapiplaukė žemės rutulio – jis žuvo Filipinuose. Kelionę pabaigė tik dalis jo įgūlos. (Europiečių keliautojai 1453-1600 m.)

 

*

 

1536 m. Anglijos karalius Henrikas VIII panoro pasižiūrėti, kaip jo gražiausias laivas „Mary Rose“ plaukioja Soulente. Tačiau kai denyje išsirikiavo 700 jūreivių, laivas neteko pusiausvyros, apvirto ir nuskendo.

 

*

 

Osmanų imperijos moterys buvo visiškai atskirtos nuo pasaulio. Iš namų jos išeidavo, tik užsidengusios veidą šydu, o iš vyrų galėjo matytis tik su giminaičiais. (1453-1600 m.)

 

*

 

Nyderlandų partizanai, kovoję su ispanais jūroje, buvo vadinami jūrų gezais, o sausumoje – miškų gezais. (Nyderlandų revoliucija, 1576 m.)

 

*

 

Indėnai iš pradžių draugiškai elgėsi su naujakuriais europiečiais, bet netrukus šie pradėjo šaudyti vietos gyventojus ir pardavinėti jiems šautuvus, kad tarpusavyje kovojančios gentys iššaudytų viena kitą.

 

*

 

„Jokūbas I mikčiojo ir seilėjosi. Bet karalius jis buvo sumanus <...>“

 

*

 

1618 m. keletas Bohemijos bajorų protestantų per susitikimą su Habsburgų imperatoriaus atstovais katalikais susiginčijo su pastaraisiais ir išmetė juos pro Hradčanų pilies, Habsburgų tvirtovės Prahoje, langą. Habsburgų valdytojai šleptelėjo ant mėšlo krūvos, ir taip prasidėjo Trisdešimties metų karas.

 

*

 

Anglijos parlamento šalininkai pilietinio karo (1642-1660 m.) metu buvo vadinami apskritagalviais.

 

Mirties bausmės įvykdymo dieną Anglijos karalius Karolis I prisivilko šiltai, kad nedrebėtų nuo šalčio ir žmonės nemanytų, jog jis dreba iš baimės.

 

*

 

17-18 a. Kinijoje vyro plaukai surišti į kasą reiškė jog jis yra antrarūšis žmogus.

 

*

 

„Sultonas Mustafa buvo psichiškai nesveikas. Jis sėdėjo soste du kartus <...>“

 

Kad sultonai nesikištų į politiką, buvo stengiamasi parūpinti jiems įvairiausių pramogų.

 

*

 

Europiečiai nemanė, kad paversdami afrikiečius vergais, elgiasi nedorai.

 

*

 

Kvakerių sekta atsirado Anglijoje 17 a. viduryje. Jie nepripažino pramogų, sakramentų, dvasininkų, o iš apeigų turėjo tik bendras pamaldas, per kurias apimti mistinės ekstazės, imdavo drebėti, todėl ir buvo praminti kvakeriais (angliškai „quake“ – drebėti).

 

*

 

19 a. ketvirtame dešimtmetyje anglas Robertas Forčunas, keliaudamas po Kiniją, pavogė keletą arbatmedžių. Jis juos išsivežė į Indiją ir ten įkūrė arbatos plantacijas.

 

*

 

1811 m. Mehmetas Ali Paša paėmęs valdžią į rankas, pakvietė mameliukų diduomenę į pokylį Kaire ir juos išžudė.

 

*

 

1787 m. Jekaterina II keliavo po šalį, norėdama pasižiūrėti, kaip gyvena valdiniai. Potiomkinas padarė keletą kilnojamų kaimų su sveikais, gražiai aprengtais aktoriais. Tikriems valstiečiams buvo uždrausta rodytis.

 

*

 

Baltiesiems atsikėlus į Australiją, aborigenus pradėta žudyti per pramogines medžiokles.

 

*

 

Napoleonas įžengė į Rusiją su 510 000 karių, o pasitraukė su 10 000.

 

*

 

Nuo 1450 iki 1870 m. iš Afrikos į Ameriką atgabenta 45 milijonai vergų. Iš jų gyvų liko tik 15 milijonų.

 

*

 

1870 m. rugsėjo mėnesį per Prancūzijos-Prūsijos karą prūsų kariuomenė apsupo Paryžių. Užuot puolę miestą, prūsai laukė. Vargšai netrukus pradėjo mirti badu, o turtuoliai – maitintis Tiuilri zoologijos sodo žvėrimis.

 

<...> Sedano mūšiui prasidėjus paaiškėjo, kad ne visi prancūzų šauliai turi šautuvus

 

*

 

19 a. airių valstiečiai gyveno pusbadžiu, maždaug pusė mito vien bulvėmis.

 

*

 

Indėnai nesuprasdavo, kad žemė gali būti privati nuosavybė, bet pasirašydavo sutartis dėl žemės privatizavimo.

 

*

 

Pasandalio mūšyje (Pirmas pasaulinis karas) per 102 dienas Sąjungininkai pasistūmėjo tik aštuonis kilometrus, o žmonių žuvo 400 000.

 

*

 

Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties trumpinys yra NAFTA

 

*

 

1987 m., pasaulinės finansų krizės metu, Tokijuje per dieną buvo parduota milijardas akcijų.

 

Štai taip :} O kiek dar visko per milijoną metų įvykusio čia neaprašyta

Karas, karas, visur karas. Jis ir vertė žmoniją judėti į priekį, deja.

Rodyk draugams

blogas.lt yra puikus tuo, kad čia gan lengva surasti skaitytoją, be to, čia viskas lietuviška. Bet visada norisi eiti į platesnius vandenis, netgi ir blogų kūryboj. Taip kad prašom: nauji namai, naujas dizainas ir nauja idėja:

http://manomuzika.wordpress.com/

Pacituoju įžangos tekstą, kad būtų aiškiau kas ir kaip:

Rašymas + muzika. Dvi mano silpnybės, kurias jau karts nuo karto jungdavau kitame savo bloge www.blogas.lt/karolisturiblog.

Viskas ką rasit manomuzika.wordpress.com bus susiję su muzika ir tik su ja. Konkrečiai - su paties sukaupta ir vis didėjančia originalių cd kolekcija. Kol kas ją sudaro 30 diskų, tarp kurių yra 20 albumų, 3 singlai, 5 rinkiniai ir 2 dvd koncertai. 17 iš jų sukurta Lietuvos atlikėjų, likusieji - užsienio. Ilgainiui tikiuosi aprašyti bent didžiąją jų dalį.

Kam to reikia? Lietuvoje yra vos keli interneto portalai kur galima rasti muzikinių albumų apžvalgų. Tebūnie šis blogas priedas prie jų visų. Jis ypač turėtų patikti tiems, kurių muzikinis skonis sutampa su manuoju (o manasis atsispindi čia: www.last.fm/user/hope-less) - turėsim apie ką padiskutuoti.Taigi taigi, jei mėgsti XXI amžiaus roką ir palaikai alternatyvius lietuvių muzikantus, tuomet mano laikas sugaištas prie kompiuterio nepraeis veltui.

Bet tai nereiškia, kad apleidžiu šį dienoraštį. karolisturiblog bus atviras visom temom. manomuzika.wordpress - tik manąjai muzikos kolekcijai. O aš ja džiaugiuos ir tikiuos, kad po 20 metų ji bus bent penkiskart didesnė :}

Rodyk draugams

Europos futbolo čempionatas baigėsi. Ispanai laimėjo, olandai nelaimėjo, prancūzai tuo labiau nelaimėjo. Viskas lygir aišku. Bet nesinori šios futbolo šventės užmiršti, taip kad prašom - mano paties išrinkti geriausi Nerijaus Kesmino ir jo kolegų komentarai apie geriausių Europos komandų žaidimą.

Govou nelabai žinomas plačiąjai auditorijai, bet šiandien, sutikite, jis atrodo simpatiškai.

Jei būtų perdavęs kamuolį ankščiau .. ai koks skirtumas vis tiek įvartis!

- Man labai patinka šitas žaidėjas: greitas gražiai žaidžia.
- Taip, ir Vokietijoj gražią pravardę turėjo - Kanibalas…

Įvartis! Įvartis gražuolis!

Šis smūgis buvo blogiausia ką matėme (po sekundės) iki šio momento.

I. Casiliui jau 27-eri, bet atrodo, jog profesionalų futbolą jis žaidžią jau ilgiau kaip 27-erius metus.

Svarstymai yra šakėmis ant vandens rašyti.

Tarsi grietinę nuo pieno paviršiaus nuima kamuolį nuo Luko Toni.

Šiandien jie balti, o ne tradiciškai žydri. 

Jis gerai pasirodė visose čempionato rungtynėse, išskyrus trečiąsias. Tačiau jis turi rimtą pasiteisinimą: trečiose rungtynėse jis nežaidė.

Tai gali padaryti Vilniuje ir Kaune gyvenantys sirgaliai, žmonės ir televizijos žiūrovai.

Vokietijoje prasidėjo Schweinomanija.

Treneris išlaikantis šaltą galvą.

0:0 yra 0:0 ir šiose rungtynėse tai ne rezultatas, kaip ir 1:1, 2:2, 3:3 ir 22:22.

Sužlugdyta proga Nr. 264. Žinoma perlenkiu.

Bijau klysti, bet manau, kad būna mėnesių, kai birželio mėnesį lyja ir mažiau.

Vartininkui šansų atremti smūgį yra sudėtingiau.

Via sugebėjo įmušti ne vieną, ne du įvarčius. O tris.

Nėra čempionate komandos, kuri galėtų taip ilgai tampyti kamuolį, kaip tai daro ispanai.

Paliekame nuošalėje Ispanijos trenerio ateities reikalus.

Treneris nusprendė, kad jis rungtynes pradės ten, kur ir yra įpratęs: ant suolo.

40 minučių sužaista šiose rungtynėse ir mes tai matome.

Rusų vartininkas paliktas sušaudymui.

Tarsi ledo ritulyje įkišo lazdą Xavi.

Teisėjui reikėtų pristabdyti arklius.

Jei rezultatas būtų 2:0, tada aiškiai teigčiau, jog rungtynių favoritai yra ispanai.

Ko gero spėčiau … spėlioti nėra ko.

Apšaudyti Dani Giuizą (?) verčia gyvenimas.

<...> netgi vertinant tą krūvą, kurią primušė šį sezoną Dani Giuiza.

Kiti mažiau matomi, nes dirbą darbą, o ne muša įvarčius.

Rusai turėtų pavirsti turkais, kad pakeistų rungtynių eigą.

Rusai atrodė viena iš kosminių komandų.

Šiandien rusai turbūt pralaimės (kai jie pralaiminėjo 3:0, o iki rungtynių pabaigos buvo likę apie 5 minutes).

Lietus gatvėje … lietus rusų sieloje.

Pasiprauskime dar lietuje šiek tiek.

 

Kaip ir pridera, finalo rungtynės ir komentavimo atžvilgiu buvo vienos įdomiausių:

Vokiečiai rodo, kad aštrius dantie jie turi.

(Apie M. Klose) muša jį ir savi ir svetimi.

Pastarąsias keletą minučių Toressas gali užsiimti visuomenine veikla.

„Nežaidžiu“, sako teisėjui Xavi.

Irrr: Jeigu jūs nemėgstat ispanų - jūsų problemos!

Mačiau toli gražu ne visas rungtynes, tad daug frazių esu ir praleidęs. Galit pasidalinti jomis komentaruose, lauksiu. Po dar kelių čempionatų, kai būsiu asmeninės leidyklos vadovas, išleisiu laisvalaikio skaitinių knygą, kurioje visa tai bus surinkta ir gražiai apipavidalinta.

Tikit? Aš - taip :}

Rodyk draugams

Šiandien netikėtai sužinojau, kad jau pasirodė istorijos ir anglų kalbos valstybinių egzaminų rezultatai. Du sms ir viskas! Dvylika metų mokykloje eitas kelias baigtas, beliko formalumai.

Egzaminai yra suktas dalykas, dėl ko, prieš perskaitant kiekvieną iš tų žinučių, širdis virpėdavo dukart labiau nei įprasta. Bet po visų trijų sekė palaimos jausmas. Po galais, kuomet gauni 94% lietuvių kalbos, 91% anglų kalbos ir 87% istorijos, negali nesidžiaugti. Dabar bandau įsikalti galvon, kad aš jau galiu planuotis savo gyvenimą Vilniuje. Juk į VU, kad ir kokių aukštų balų ten reikėtų, turiu būti priimtas. Tik norisi ne bet ko, o VU žurnalistikos. Liepos 3 d. bus stojamasis konkursas, laukia smagi patirtis.

Ir velnop visus aukštojo mokslo kritikus ir „Ar verta tapti studentu Lietuvoje?“ žiūrėtojus. Dabar mano galva prikimšta gražių svajonių, kurios sukasi apie gyvenimą sostinėje ir studijavimą universitete. Jei po penkių metų suprasiu, kad šiandien sužinoti aukšti balai yra nieko verti, būtinai pranešiu.

Visos bemiegės naktys atsipirko

 

 

Rodyk draugams

Atsakymas: statyk už ją pinigus lažybų kontoroje! Tą aš ir padariau šiandien, pirmąkart gyvenime. 20 litų už tai, kad laimės vokiečiai ir ispanai. Vokiečių pergalės koeficientas ~1,4, ispanų - ~2,2. Viską susumavus, galiu laimėti 64 litus, t.y. 44 litai pelno. Bet jei viską pralošiu, tuomet pažadėjau sau daugiau taip nerizikuoti. Nebent būsiu visiškai praradęs bet kokią viltį padoriais būdais užsidirbti. Bet juk nebūsiu, taip..?

Visa tai tolimoje ateityje. O dabar - pirmyn, Vokietija! Niekad nemėgau šios komandos, tačiau man jų pergalė prieš turkus atrodo tokia akivaizdi, kad nors imk ir tūkstantį litų pastatyk. Gyvenimas ne filmas, todėl turkai daugiau stebuklų nesukurs. Juk nesukurs..?

Svarbiausia, kad dabar pirmąkart pajusiu tikrą futbolo azartą, koks buvo nebent mūsiškiams žaidžiant prieš italus, kuomet lietuviai buvo išsiveržę į priekį. Bet tai jau buvo seniai, kaip seniai. Dabar laukia nauji pojūčiai, netgi vakarus iš eilės. Aišku, jei vokiečiai praloš, tuomet antrosios rungtynės jau bus bevertės. Bet jie nepraloš. Juk nepraloš..?

Rodyk draugams

Kartais nustebinu pats save ir pvz. įsivaizduoju, kad esu poetas. Šįkart gavos kažkoks modernizmas „kuriuo“ rašyti yra daug lengviau, nei sukurti gražų rimuotą ir ritmą turintį eilėraštį. Rimuojančius poetus visada vertinau labiau nei tuos, kurie bando viską padaryti kuo įmantriau ir netradiciškiau. Pats dar iki gražaus rimo nepriaugau ir kažin ar kada nors priaugsiu, nors pradinėse klasėse buvau parašęs nemažai ketureilių kurių eilutės baigdavos Jonas-ponas-kapitonas.

Įžanga baigta, prašom jums mano antipatriotiškas eilėraštis. Iš tikro patinka gyventi Lietuvoje, nes neturiu su kuo lyginti. Bet tie lietuviai vis tiek kartais keisti žmonės:

Lietuvis

Lietuvis – žmogus budrus
Pastebi visus niekam nereikalingus
Pakelia galvą
Ir praeina.

Lietuvis – žmogus imlus
Šiukštu, niekada nieko neklausia
Sėdi mokinio suole
Ir pritariamai linksi smakrą.

Lietuvis – žmogus kuklus
Šoka nejudindamas liemens
Trepsi koja
Ir nedrąsiai stebi kitus.

Lietuvis – žmogus orus
Turi kuprelę
Žiūri į žemę
Ir mėgsta išgerti.

Lietuvis – žmogus veržlus
Vairuoja Audi
Lenkia lėtapėdžius dešine puse
Ir atvažiuoja pirmas.

Lietuvis – žmogus putlus
Valgo kiaulės taukus
Gamina vėdarus
Ir aunas mini sijoną.

Lietuvis – vis tiek žmogus
Bent jau kritikuoja savus, o ne kitus.

Rodyk draugams

Niekad šiam dienorašty nerašiau gilių asmeninių išpažinčių, bet dabar norisi su kuo nors pasidalint mintimis. Prieš valandą atlikau vieną svarbiausių uždavinių jei ne per visą gyvenimą, tai bent šiais metais: parašiau lietuvių kalbos egzaminą. Iš vienos pusės - lengviau, nes pagaliau visa tai baigėsi, pagaliau galėsiu nebegalvoti apie Vaičiulaitį ar Vilimaitę, o skaityti tą kūrybą, kuri man tikrai patiks ir bus artima. Bet, vis tiek baisu. Baisu ne todėl, kad parašiau labai blogai, bet todėl kad visiškai nežinau ko tikėtis.

Naktį sapnavau, kaip aplink mano namus zuja trys dideli traktoriai, lauke sumaištis, o viduje aš kalbu su kažkokia moterimi, kuri kuičiasi po mano asmeninius daiktus, aptarinėja juos ir aiškina, kad viskas ką aš turiu yra blogai, o aš pats tik klausau jos ir jai pritariu. Galiausiai iš kažkur atsiranda dviratis (?) ir ji liepia man juo važiuoti. Toliau nieko nebepamenu. Tai buvo visišks absurdas, bet faktas, kad dukart pabudau, telefonui rodant 04:12 ir 04:48. Ryte skaudėjo pilvą, skubėjau ir atsipalaiduoti nepadėjo nei The Libertines įrašai, nei mamos padrasinimai. Juokingiausia, kad ryte su mumis į Marijampolę dar važiavo viena mokytoja, kuri labai rimtai, pusiau klausdama pasakė: „Karolis, žinoma, miegojo ramiai“. Visiems atrodo, kad aš esu esu viską mokantis ir 100% pasitikintis savimi. O gal pats tokį įspūdį sugebu sudaryti, nors man dažnai atrodo priešingai.

Iš tikro esu pats kaltas, kad nesugebu atsipalaiduoti, bet ką gi galiu daugiau padaryti. Sapnų nesuvaldysiu, pilvo skausmo irgi. Ir viskas tik dėl spaudimo, kurį susikūriau pats. Gerai išlaikytas egzaminas man yra pirmasis raktas į žurnalistikos studijas, kurių aš rimtai siekiu. Be to, tai didelis išsūkis prieš patį save. Žinau, kad moku rašyti gerai ir turėjau tai įrodyti egzamine.

Gavęs užduotis per minutę nusprendžiau, kad rašysiu tema… kurios dabar tiksliai nebepamenu (;O) Juokinga, bet taip yra. Esmė, kad reikėjo parašyti, kaip reikia elgtis norint būti tolerantišku. Kita rašinio tema - „Ar menas praturtina žmogų?“. Galėjau parašyti „Taip“ ir plėtoti tą mintį 450 žodžių. Bet tuo metu neatėjo į galvą jokie to plėtojimo pavyzdžiai. Interpretacijos taip pat atsisakiau, nes buvo pasiūlyta visiškai nemėgstama ir nesuprantama, o gal nemėgstama, nes nesuprantama J. Vaičiūnaitė ir neskaityta Krėvės „Skirgaila“. Dvejojau dėl Biliūno, bet pamatęs „Liūdną pasaką“ supratau, kad nepamenu gerai tos apysakos. Juokingiausia, kad turėdamas galvoti apie „Liūdną pasaką“ iš tikro galvojau apie „Laimės žiburį“. Tik egzamino pabaigoj supratau, kad „Liūdna pasaka“ - tai pasakojimas ne apie kalną, o apie tą vargšę senutę. Čia dar vienas akivaizdus mano išsiblaškymo pavyzdys.

O išsiblaškęs aš buvau viso egzamino metu. Mintys apie toleranciją siejosi padrikai, rašiau tai, kas buvo ant liežuvio galo bandydamas viską padaryti gražiai ir lengvai skaitomai. Manau, kad tai pavyko, bet esmė, jog mano pagrindinė mintis ir ją turėję pagrįsti argumentai nelabai siejosi. Toji mintis, beje, irgi velniškai keista: „Žmogus iš prigimties yra geras, todėl reikia leisti jam veikti. Jeigu jūs esate pakantus kito žmogaus iniciatyvai ir galbūt net prisidedate prie jos vykdymo, tuomet esate tolerantiškas žmogus“. Aišku, sakysit kad nėra tas žmogus geras. Bet aš manau priešingai, galų gale, parašiau, kad jei netyčia pradėsite toleruoti blogą veiklą, ji ankščiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Visada norisi tikėti laiminga pabaiga.

Keisčiausia, jog kaip kultūrinę patirtį įdėjau filmą apie skinus „This Is England“ (kaip antitolerancijos pavyzdį) ir man iki kaulų smegenų pažįstamą „Haroldo ir Modės“ pjesę. Pastarosios mintis primityviai kalbant buvo tokia: motina Haroldo, kaip individualybės netoleravo, o Modė - toleravo. Būtent todėl jis pasirinko Modę. Puikus pavyzdys, kaip tolerantiškas žmogus laimi prieš netolernatišką. Bet ar tai kaip nors siejasi su pagrindine mintim? Bandžiau viską logiškai suvesti, daug braukiau, daug visko įterpiau. Gavos labai nemalonus akiai vaizdas. Apskritai nekenčiu, netgi ne „nemėgstu“, bet nuoširdžiai nekenčiu rašyti ranka. Ranka galiu rašyti tik laiškus ir sveikinimus, bet ne publicistinius straipsnius. Manau, ateityje tokių kaip aš tik daugės ir galiausiai kompiuteriai viską užvaldys (;x). Skamba vaikiškai, bet šią akimirką atrodo neprieštaraučiau tam. Rašymas ranka į juodraštį, vėliau į švaraštį išmušė mane iš vėžių.

Vėliau - teksto suvokimas. Protas jau nelabai dirbo, bet viską atsakiau ir manau, kad teisingai. Man patiko tekstai, iškart apsidžiaugiau pamatęs interviu su Landsbergiu. Protingas jis žmogus. Kito nebepamenu, berods „Platelis“ (?), tiksliau, ten buvo jo kalba atsiimant nacionalinę premiją. Dabar tikiuos pilotinės užduoties scenarijaus: surinkti beveik visus taškus už teksto suvokimą, kaip nors išbristi su vidutinišku rašiniu ir surinkti 91% (;D) . Aukščiau jau tikrai nebepakilsiu.

O nuoširdžiai kalbant, tas 91% man atrodo kaip svajonė. Nesu patenkintas savo rašiniu, visiškai. Ten bus geras minčių kratinio pavyzdys, daugiau nieko. Geras rašytojas taip niekada neparašytų. Aš irgi neparašyčiau, jei man kas nors duotų kompiuterį ir neribotų rašymo laiko. Nuolatinis laikrodis tik dar labiau žudė, lygiai kaip ir 4,5 valandų sėdėjimas. Paskaudo užpakalį ir nugarą, o apie smegenų poilsį kalbėti net neverta. Bet čia aš bandau save teisinti ir nieko daugiau. Visi juk turėjom vienodas sąlygas.

Baigęs rašyti, darkart apžiūrėjau aplinkinius. Netikiu, kad tos pudruotos merginos ar auksiniai vaikinai gali išmanyti lietuvių kalbos rašymo subtilybes. Labai negražu kitus menkinti, bet manau, kad turi būti teisybė. Jie už mane geresni daugelyje sričių, bet ne rašyme. Ir jei toji teisybė yra, tuomet aš turiu juos aplenkt. Bet čia ir vėl tik savęs teisinimas.

O dabar nežinau nieko. Mėnesis laukimo ir tuomet viskas bus aišku. Reikia atsipalaiduoti, nors tai visiškai nepavyksta. Važiuosiu pas auklėtoją pasibūti su klase, jau vėluoju 20 minučių. Tikiuos neatsitrenksiu į kokią nors policininkės vairuojamą Renault, kaip kad jau yra buvę.

Na o kaip sekės jums? Dalinkitės įspūdžiais, man pvz. labai įdomu.

Rodyk draugams

Esu velniškai pavargęs ir neišsimiegojęs, bet vis tiek noriu ką nors parašyti. Taip kad žinokitės, kas nebuvot: Vilniuje gatvės muzikos diena praėjo puikiai. Daugybė žmonių, daugybė geros nuotaikos, daugybė vykusių ir nevisai vykusių bandymų sugroti kažką mielo ausiai. Viskas taip gražu, kad net įkvėpė mane pačiam pasiimti gitarą ir dainuoti ten kitąmet. Reikia tik pasikalbinti ką nors kompanijon (Edvinai? :}}).

Šventės minusas tas, kad visi geriausi atlikėjai pasirodė 18-20 valandą. Tuo metu skirtingose gatvėse turėjo groti Naktinė pufaika, Flamingo, The Fly, Ieva Narkutė, Skyders ir Suicide DJs. Kaip į visus suspėti? Ogi niekaip! Na bet mūsų kompanijai pavyko neblogai prasisukti. Flamingo grojo valandėle ankščiau, tad po jų bėgom į Suicide DJs, o po visko dar spėjom iš toli pamatyti Jam Jam ir išgirsti Naktinę pufaiką. Neblogai, gaila, tik kad Ievos neišgirdau, man ji bene mieliausia iš visų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Dar mačiau Delfi video, kad ir Alina pasirodė. Jos nepastebėjau sąrašuose, tad net nesivarginau ieškoti. O ją išgirsti nebe prie pianino būtų buvę įdomu.

Aišku, nedrįstu skųstis, nes šventė buvao daugiau nei vykus. Muzikos dvasia sklandė ore, aš ją jaučiau :}

Grįžtu prie Flamingo: jų pasirodymo laukiau labiausiai. Grupė sugrojo užtikrintai, bravo jiems. Turi Flamingo perspektyvą, nors tu ką. Kritinis taškas buvo kai jų vadybininkas (?) atnešė Flamingo singlą (?) su tom pačiom visų turimom Shutdown Baby ir Custom Thrills. Visi išgraibstė jį per pusę minutės. O aš tikėjaus, rasti ką nors dar negirdėto. Bet gal tas singlas bus didžiulė vertybė ir po kelių metų, kai Flamingo bus visų mylimi ir išleidę tris albumus, šis, pirmasis demo įrašas, turės didžiulę vertę. Aš parduosiu jį aukcione ir susiorganizuosiu sau prabangias atostogas Egipte. Chaaaaa ;}

Pažiūrėkit kaip jie atlieka U2 dainą „Discotheque“. Žilvinas balsą kartais perspaudžia, bet grojimas puikus:

* * *

O čia dienos pažiba: Suicide DJs! Mano kompanija nenoriai ėjo į jų pasirodymą, bet šie nedydžėjiški dydžėjai daugiau nei pateisino lūkesčius. Pliusas man ;} tiksliau, pliusas tai muzikos ir teatro akademijos studentų ketveriukei. Jie 100% tiki savo muzika, atiduoda save publikai, o publika į tai atsako masiniu palaikymu. Štai toks ir turi būti tikras koncertas:

* * *

Eidami link Suicide DJs aptikom dar vienus gerai grojančius. Vadinas Broken Head ir klausosi kaip koki nors Lost Prophets. Ir, svarbiausia, perduoda energiją! Nors pavadinimas grupės labai toks nekoks. Nežinau kaip šitoji daina vadinas ir apskritai aš apie juos nieko nežinau. Bet skamba \m/

* * *

Tiek žinių iš manęs. Laukiu kitų metų Gatvės muzikos dienos. Ir įdomu kaip ši šventė pavyko Marijampolėje. Prieš išvykdamas mačiau šiokį tokį sambrūzdį, dienai įsibėgėjant viskas turėjo tik didėti. Eisiu mokykloje išsiklausinėsiu buvusiųjų.

P.S. nuotraukos mano iš tos dienos, jei tik įdomu: http://picasaweb.google.com/karolis.h/gatvsmuzikosdiena2008

Rodyk draugams